- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kitąmet šalies ūkininkus pasieks šeštadaliu didesnė parama negu šiemet – beveik 1,2 milijardo eurų.
Didžiąją dalį jų – beveik milijardą eurų – sudaro Europos Sąjungos lėšos. Tai numatyta valstybės 2022 metų biudžeto projekte, kurį Vyriausybė teikia Seimui.
ES skiriamos lėšos sieks 918,6 mln. eurų – 109,2 mln. eurų, arba 15,4 proc. daugiau negu šalies žemdirbiai sulaukė šiemet. 52,4 mln. eurų didės tiesioginėms išmokoms skiriamos lėšos, 56,8 mln. eurų daugiau bus skirta Lietuvos kaimo plėtros programos, žuvininkystės ir rinkos reguliavimo priemonėms finansuoti, pažymima Žemės ūkio ministerijos pranešime.
Valstybė šalies žemdirbiams 2022 m. taip pat skirs daugiau nacionalinių lėšų – iš viso 165,2 mln. eurų. Ši suma 9,4 mln. eurų didesnė nei 2021 metais.
Finansavimas valstybės pagalbos priemonėms žemės ūkiui kitąmet, palyginti su 2021 m., didės 3,78 mln. eurų. Iš jų 0,5 mln. eurų – veislininkystės priemonėms įgyvendinti, 0,2 mln. eurų – paramai kaimo bendruomenėms, 2 mln. 760 tūkst. eurų – palūkanoms kompensuoti, 150 tūkst. eurų – draudimo įmokoms kompensuoti, 168 tūkst. eurų – ikimokyklinio ugdymo įstaigose skatinti vartoti ir lengviau įsigyti ekologiškus bei pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintus maisto produktus.
Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai 2022 m. numatyta papildomai skirti beveik 3,5 mln. eurų, iš jų 1 mln. eurų – jai priskirtoms naujoms funkcijoms. Papildomi asignavimai reikalingi šios institucijos veiklai sustiprinti, kad ji galėtų efektyviau vykdyti maisto produktų saugos ir kokybės kontrolę bei užtikrinti vartotojų apsaugą, taip pat sukurti maisto ir veterinarinės kontrolės informacines sistemas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nausėda: netrukus atsiras naujų galimybių
Prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad Lietuva, Latvija ir Estija sėkmingai įvykdė sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais taip pasiekdamos energetinę nepriklausomybę. Šalies vadovas pabrėžia, kad žengus šį žin...
-
EK pirmininkė apie Baltijos šalių sinchronizaciją: tai – laisvė nuo grėsmių ir šantažo
Baltijos šalims sinchronizavus savo elektros tinklus su Vakarų Europa, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen sako, kad tai yra laisvė nuo grėsmių ir šantažo. ...
-
Istorinis įvykis: Baltijos šalys sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa
Lietuva, Latvija ir Estija sekmadienį popiet sinchronizavo savo elektros tinklus su Vakarų Europa. ...
-
Lietuva ukrainiečių švietimui šiemet skirs beveik 32 mln. eurų
Lietuva į šalį dėl Rusijos karinių veiksmų atvykusių ukrainiečių švietimui šiais metais skirs beveik 32 mln. eurų. ...
-
Ieškos būdų, kaip tolygiai finansuoti iš olimpiadų išbrauktų šakų sportininkus
Nacionalinė sporto agentūra su Švietimo ministerija ieškos būdų, kaip užtikrinti tolygų finansavimą sportininkams, kurių sporto šakos išbraukiamos iš olimpinių žaidynių programos. ...
-
Paramos akcijai „Radarom“ paaukota daugiau nei 880 tūkst. eurų
Artėjant karo Ukrainoje metinėms, trečią kartą rengiamai paramos akcijai „Radarom!“ šalies gyventojai ir verslai jau paaukojo 887 225 eurus. ...
-
Pateikė naujausią informaciją apie istorinį įvykį (papildyta)
Prieš parą atsijungus nuo Rusijos ir Baltarusijos tinklų, Baltijos valstybių elektros tinklų izoliuoto darbo bandymas vyksta sėkmingai, sako Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ atstovas. ...
-
Energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos: Baltijos šalys sinchronizuojasi su Vakarų Europa
Atsijungusios nuo dar sovietmečiu pradėjusios veikti rusiškos elektros energetikos sistemos (IPS/UPS) bei užbaigusios daugiau nei parą truksiantį izoliuoto darbo bandymą, sekmadienį po pietų trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir...
-
Lietuva atsijungė nuo Rusijos elektros – kas vyko užkulisiuose?
Lietuva, Latvija ir Estija pagaliau atsijungė nuo rusiškos elektros sistemos – vadinamojo BRELL žiedo. Anot „Litgrid“ vadovo, tai pavyko sklandžiai ir net šiek tiek anksčiau nei planuota. Baltijos šalys visos drauge p...
-
Lietuvių kalbos išteklių dirbtinio intelekto projektams skirta 2,45 mln. eurų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) skyrė 2,45 mln. eurų finansavimą lietuvių kalbos skaitmeniniams ištekliams, kurie bus naudojami dirbtinio intelekto (DI) sprendimų plėtrai Lietuvoje, kurti. ...