- Saulius Jurgėla
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Telekomunikacijų bendrovės "Bitė Lietuva" klientai kilusius klausimus visą gegužę galėjo aptarti bendraudami tiesiogiai su aukščiausiais įmonės vadovais, mat jie kurį laiką buvo tapę klientų aptarnavimo skyrių darbuotojais.
Bendrovės valdybos nariai ir departamentų vadovai klientų aptarnavimo salonuose tapo mokiniais. Gegužę jie aplankė visus šalyje esančius įmonės salonus. Telekomunikacijų bendrovės vadovai juose praleido po visą darbo dieną. Taip buvo stengiamasi iš arčiau susipažinti su klientų poreikiais ir gerinti aptarnavimo kokybę.
"Pasijutau kaip tikras mokinys, kolegos išsiuntė mane paimti visiems pietų – pasakojo penktadienį viename iš Kauno klientų aptarnavimo salonų padirbėjęs "Bitės" grupės direktorius ir valdybos pirmininkas Fredas Hrenchukas. – Man didžiausia problema yra kalbos barjeras. Į saloną užsuka labai daug žmonių – apie 35 per dieną, bet su dauguma jų negaliu pabendrauti, nes nemoku lietuviškai."
Tiesa, jis patikino su keletu žmonių vis dėlto pasikalbėjęs ir jau pastebėjęs keletą smulkmenų, kurias galima būtų pakeisti.
"Klausiame žmonių, ko jie pas mus ateina, kodėl tapo mūsų klientais, kas jiems patinka, kas – ne, kokių trūkumų mato mūsų veikloje ir t. t. Jau turiu maždaug 12 punktų sąrašą, kaip būtų galima pagerinti klientų aptarnavimo kokybę. Pavyzdžiui, nedaug klientų žino, kad teikiame VoIP (Voice over IP – angl.) paslaugą. Taigi reikia ją daugiau pareklamuoti", – teigė "Bitės" grupės direktorius.
F.Hrenchuko sąraše atsirado punktas apie kai kurių paslaugų užsakymo ir atsisakymo supaprastinimą – esą didžiąją dalį paslaugų turėtų atlikti patys salonų darbuotojai nesikišant centriniam biurui. Tai gerokai sutrumpintų klientų aptarnavimo laiką.
"Problema su didelių įmonių valdymu yra tokia, kad vadovai nieko nežino apie klientų poreikius. Net jei kas nors pasako, ką reikėtų padaryti, tai per visus skyrių ir departamentų vadovus iki direktoriaus ta žinia keliauja kaip sugedusiu telefonu – ji ateina iškreipta. Norime to išvengti", – akcijos esmę dėstė F. Hrenchukas.
Jis žadėjo asmeniškai aplankyti visus bendrovės klientų aptarnavimo salonus, mat esą skirtinguose miestuose ryškėja ir skirtingi klientų poreikiai.
Tai patvirtino Klaipėdoje dirbusi "Bitės" grupės žmogiškųjų išteklių direktorė ir valdybos narė Ingrida Eilijošiūtė. Anot jos, uostamiestyje vertėtų stiprinti išankstinio mokėjimo paslaugas, mat daugelis lietuvių ir dažnai į Klaipėdą atvykstančių užsienio jūreivių naudojasi būtent jomis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: ES svarsto nutraukti prekybos tyrimą dėl Kinijos padarytų nuostolių Lietuvai6
Europos Sąjunga (ES) svarsto, ar nutraukti jautrų prekybos tyrimą prieš Kiniją dėl įtariamos ekonominės prievartos, nukreiptos prieš Lietuvą. ...
-
Dėl laidojimo pašalpos – priekaištai: dabartinės užtenka tik karstui nusipirkti15
Valdžia nesutaria, ar didinti ir kiek laidojimo pašalpą. Kasmet ji didinama maždaug 100 euru, tačiau Seimas dar pernai pasiūlė pašalpą padvigubinti. Vietoj dabar, mirus žmogui, išmokamos vienkartinės 560 eurų sumos – mokėt...
-
Šadžius: jei nesirūpinsi tvariu gynybos finansavimu, kažkuriuo momentu už skolas mokėsi dvigubai10
Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta – krašto gynybos finansavimo didinimas tik skolintomis lėšomis turi nemažai trūkumų. Ministro teigimu, politikai, nepasirūpinę, kaip išlaidas pagrįsti tvariais ša...
-
Darbdaviai priešinasi Ruginienės iniciatyvai: kainuotų iki 200 mln. eurų9
Seimui pirmu balsavimu pritarus siūlymui Sausio 13-ąją padaryti nedarbo diena, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė palaiko idėją įvesti papildomą laisvadienį, neatsisakant kitos nedarbo dienos. Tokią iniciatyvą neigiamai vertina v...
-
Opozicija dvejoja, ar valdantiesiems pavyks rasti lėšų gynybai skirti 5–6 proc. BVP6
Opozicinių liberalų bei „valstiečių“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai dvejoja, ar valdantiesiems tam pavyks rasti finansavimo šaltinių, siekiant artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vi...
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį11
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą6
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos11
Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti5
Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...
-
Premjero patarėjas: tai – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai3
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) premjero atstovas sako, kad Vyriausybė išlaidas šalies saugumui supranta plačiąja prasme. ...