- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Padidėjęs šeimos narių skaičius, vestuvės ar skyrybos, namus palikę vaikai – tokios priežastys dažniausiai verčia lietuvius keisti būstą. Nekilnojamojo turto skelbimų portalo domoplius.lt ekspertai, įvertinę apklausų duomenis, išskyrė pagrindines priežastis, kodėl sėsliais laikomi lietuviai visgi ryžtasi kraustytis į kitus namus.
„Mūsų atlikti tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė lietuvių pirmajame nuosavame būste įsikuria visam gyvenimui. Daugelis lietuvių su baime priima pokyčius, tad nelinkę dažnai keisti gyvenamosios vietos, nebent tam būtų rimta priežastis. Kitaip nei daugelyje Europos Sąjungos šalių, kur nekilnojamojo turto savininkai būstą keičia kas penkerius septynerius metus“, – įžvalgomis dalijasi Evaldas Narbuntovičius, domoplius.lt projekto vadovas.
Būsto keitimo priežastys gali būti įvairios, tačiau nekilnojamojo turto ekspertai pateikia dažniausiai pasitaikančias ir būdingas lietuviams.
-
Padidėjusi šeima. Padidėjęs šeimos narių skaičius yra viena iš pagrindinių priežasčių, kurias įvardija didesnio būsto ieškantys pirkėjai. E. Narbuntovičius sako, kad, pagausėjus šeimynai, neretai nekilnojamasis turtas tampa per ankštas ir daugelis nusprendžia gyventi didesniame bute ar persikraustyti į namą.
-
Pokyčiai asmeniniame gyvenime. Tai dažna būsto keitimo priežastis. Apsisprendus gyventi kartu su partneriu (partnere) ar susituokus, neretai vienai iš pusių ar abiem tenka savo turimą būstą parduoti. Žinoma, galima ir atvirkštinė situacija – skyrybos. Tuomet išsikraustyti tenka vienam iš buvusių sutuoktinių.
-
Užaugę vaikai. Vaikai užaugo, sukūrė savo šeimas ir paliko tėvų „lizdą“. Nenorėdami daug lėšų skirti būstui išlaikyti, tėvai nusprendžia persikraustyti į mažesnį butą. Dažniausiai pageidaujama būsto pirmame ar antrame aukšte, kad jiems būtų lengviau užlipti laiptais.
-
Pasikeitusi darbo vieta ir padidėjęs atlyginimas. Būsto keitimui įtakos turi ir pasikeitusi darbo vieta ar padidėjęs atlyginimas. „Lietuvoje atstumai tarp miestų nėra dideli, tačiau vis dažniau Vilniuje darbą gavęs kaunietis pasiryžta keisti gyvenamąją vietą. Tokiu atveju neabejotinai sutaupomos laiko sąnaudos”, – sako domoplius.lt atstovas.
-
Pirmas būstas – klaida. Nekilnojamojo turto savininkams dažnai pasirodo, kad pirkdami pirmąjį būstą jie padarė klaidą ir dabar norėtų ją ištaisyti. Pavyzdžiui, naujieji būsto savininkai iš pradžių manė, kad pakaks dviejų kambarių buto, tačiau ilgainiui pastebima, kad vietos yra per mažai ir reikia trijų ar keturių kambarių buto.
-
Gyvenimo būdo pokyčiai. Būsto keitimą lemia ir gyvenimo būdo pokyčiai. Vietoj nuosavo nekilnojamojo turto žmonės renkasi keliones, širdžiai malonią veiklą ir norą būti kuo mažiau atsakingi. Nuosavas būstas jiems praranda prasmę.
-
Vyresnių žmonių norai. Vyresnio amžiaus žmonės didėjant metų naštai nori kuo daugiau laiko praleisti su šeima. Tėvai nori būti arčiau savo vaikų, seneliai – arčiau vaikų ir anūkų. Taigi būstas parduodamas ar išnuomojamas ir tėvai persikrausto pas savo vaikus ar bent jau įsikuria jų kaimynystėje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...