Nubaudusi pienininkus Konkurencijos taryba ėmė tikrinti ir kitas šalies verslo asociacijas bei joms priklausančias įmones.

Pieno perdirbimo įmonės informacija apie realizuotos produkcijos kiekį ir kainas keitėsi nuo 2000 m. Tyrimas baigtas šių metų pradžioje, įmonės nubaustos šimtatūkstantinėmis baudomis.

Tik tuomet daugelis Lietuvoje verslo įmones vienijančių asociacijų susizgribo, kad elgiasi taip pat – įmonių prašo informacijos apie pardavimą, kainas ir pan.
Konkurencijos taryba jau apie pusmetį tikrina mėsos perdirbimo įmones ir jas vienijančią asociaciją. Jos direktorius Mindaugas Kuklierius skaičiuoja, kad per tą laiką mėsininkai patyrė apie 200 tūkst. litų nuostolių. „Konkurencijos tarybos specialistai tikrina asociaciją, įmones, klausia istorinių 2–3 metų duomenų, o tai atima nemažai laiko“, – vardijo patiriamus nepatogumus pašnekovas.

Kartelis su ministerija?

Asociacija ir įmonės keitėsi statistine informacija, tačiau ją, M.Kuklieriaus teigimu, gaudavo ne iš įmonių, o iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir jai pavaldžių institucijų.
„Konkurencijos taryba, matyt, turėtų tikrinti ŽŪM ir susieti, kad tarp jos ir Mėsos perdirbimo asociacijos yra kartelinis susitarimas. Atrodo, kad prieiname prie tokio absurdo“, – juokaudamas kalbėjo M.Kuklierius.
Tokios situacijos, pašnekovo teigimu, turėtų paskatinti peržiūrėti Konkurencijos įstatymą.
„Iš šalies stebint atrodo, kad Konkurencijos taryba tampa tam tikros politinės jėgos įrankiu: nepatiko vienas ar kitas sektorius, ir jis gali būti skaudžiai nubaudžiamas vien dėl to, kad neaiškus Konkurencijos įstatymas“, – piktinosi M.Kuklierius.

Taryba siautėja

Vakar Lietuvos pramonininkų konfederacijoje Konkurencijos tarybos atstovai aiškino, kad įmonės bus baudžiamos, kai tarpusavyje susitars dėl kainų, gamybos ar pardavimo kiekių, investicijų, pasidalys rinką.
„Tokiais atvejais neveikia jokie argumentai ar pasiteisinimai“, – sakė Konkurencijos tarybos administracijos vadovas Šarūnas Pajarskas.
Verslininkai labiausiai domėjosi, kokia informacija jie gali keistis per asociacijas ar tarpusavyje ir kokia ne, tačiau sąrašo tarybos specialistai taip ir nepateikė.
„Viskas priklauso, kaip dažnai ir kokio senumo informacija keičiamasi. Tarkime, senesnė nei 3 mėnesių informacija konkurentams jau nebenaudinga. Informacijos, kuri gali būti laikoma komercine paslaptimi, turėjimas mažina paskatas konkuruoti, o tai nenaudinga vartotojui. Įmonėms patogu susitarti ir ramiai gyventi. Didžiausia problema kita – sunku ilgai išlaiky-ti kartelį“, – kalbėjo Š.Pajarskas.

Pasėjo nerimą

Verslininkams į absurdą panašėja konkurencijos sargų raginimai įmonėms vengti platinti pranešimus apie atskirų produktų ar jų grupių pardavimą, o asociacijoms – apie atskirų narių apyvartą ar realizuotos produkcijos kiekį. Saugūs gali jaustis tik tie, kurie teikia apibendrintus finansinius rezultatus.
Sunerimusios asociacijos rengiasi susitikinėti su Konkurencijos tarybos specialistais ir aiškintis, kokią informaciją jos gali ir kokios negali rinkti ir platinti savo nariams.
Iki šių metų sausio, kai ėmė aiškėti kartelinio pienininkų susitarimo detalės, alaus gamybos įmonės kas mėnesį Lietuvos aludarių aso-ciacijai teikdavo duomenis apie parduotą produkciją. „Tokią informaciją rinkome ne tik mes, bet ir visos aplinkinės šalys: Latvija, Estija, Baltarusija, jos prašo Europos aludarių asociacija“, – tikino Lietuvos aludarių asociacijos prezidentas Audrius Vidžys.