- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį, lyginant su pirmuoju, elektroninių sukčių Lietuvos gyventojams daroma žala sumažėjo beveik milijonu eurų – tai siejama su šiltuoju metu sezonu bei aktyvia finansų rinkos dalyvių ir institucijų prevencine komunikacija. Vis dėlto nerimą kelia sukčiavimų atakų intensyvumas: fiksuojamų incidentų skaičius ir nuostoliai per metus ūgtelėjo dvigubai, o ypač išskiria vėl paplitęs telefoninis sukčiavimas, sakoma LBA pranešime.
Antrąjį 2021 metų ketvirtį LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai fiksavo 645 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje, nuostoliai siekia 2 mln. eurų (palyginimui – pirmąjį šių metų ketvirtį jie sudarė 2,9 mln. eurų). Iš viso pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos finansų ir kredito įstaigos registravo 1117 tokių atvejų – panašiai, kiek pernai įvyko per metus. Pusmečio nuostoliai jau pranoko per 2020-uosius padarytą žalą: šiemet, pasibaigus birželiui, jie pasiekė 5 mln. eurų, kai pernai per visus metus dėl sukčių prarasta 4,8 mln. eurų.
Kurį laiką liūdnoje nuostolių statistikoje pagal daromus nuostolius pirmavęs investicinis sukčiavimas ir susirašinėjimo elektroniniu paštu perėmimas pasitraukė į antrą planą – kartu sudėjus, jų padaryta žala per ketvirtį, LBA duomenimis, sumažėjo perpus iki 1 mln. eurų, atvejų skaičius, kaip ir ankstesnį ketvirtį, neperkopė 200.
Tačiau labai išaugo telefoninio sukčiavimo atvejų skaičius – per antrąjį šių metų ketvirtį šitaip netekta 316 tūkst. eurų, kai metų pradžioje nuostoliai siekė vos 770 eurų. Be to, sukčiai ir toliau aktyviai pasitelkia suklastotas SMS žinutes ir elektroninius laiškus – jų per ketvirtį padaugėjo keliskart, tiesa, laikotarpio nuostoliai tebesvyruoja apie 60 tūkst. eurų.
Pavasario ir vasaros sezonu piktavaliams sunkiau sekasi suklaidinti gyventojus. Be to, tiek finansų įstaigos, tiek valstybės institucijos skiria daug dėmesio vartotojų informavimui apie sukčių keliamas grėsmes.
„Pavasario ir vasaros sezonu piktavaliams sunkiau sekasi suklaidinti gyventojus. Be to, tiek finansų įstaigos, tiek valstybės institucijos skiria daug dėmesio vartotojų informavimui apie sukčių keliamas grėsmes. Tad nusikaltėliai nuolat ieško naujų sprendimų ir veikia itin intensyviai: pastaruoju metu bemaž kasdien tenka sulaukti pranešimų apie rusų kalba kalbančių asmenų skambučius gyventojams, prisistatant Lietuvoje veikiančių bankų atstovais ir informuojant apie neva įtartinas operacijas sąskaitoje. Primename, kad bankai niekuomet neprašo diktuoti telefonu savo prisijungimo duomenų, nesiunčia prisijungimo nuorodų laiškais ar žinutėmis. Svarbiausia – išlikti kritiškiems, net jei pašnekovas mėgina paveikti emociškai“, – akcentuoja LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
Jeigu įtariate, kad tapote sukčių auka, nedelsdami praneškite apie tai savo bankui ir kreipkitės į policiją trumpuoju numeriu 112, pataria LBA ir perspėja saugiai elgtis su savo pinigais – nesidalinti asmeniniais prisijungimo duomenimis su kitais asmenimis, nespausti nuorodų, atsiųstų laišku arba SMS žinute ir nebijoti numesti ragelio, sulaukus įtartino skambučio iš įkyriai paslaugas siūlančio arba keistomis operacijomis gąsdinančio „eksperto“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Lietuvą atvyksta Taivano užsienio reikalų ministras12
Į Lietuvą su delegacija atvyksta Taivano užsienio reikalų ministras Lin Chia-lungas (Lin Čia-lungas). ...
-
Apie „Teltonikos“ skandalą: turime išsiaiškinti mūsų herojus, stabdžiusius projektą23
Didžiausias smūgis Lietuvos ekonomikai – taip vertinama bendrovės „Teltonika“ įkūrėjo Arvydo Paukščio žina, kad nebebus statoma Taivano puslaidininkių lustų gamykla. Lietuva praranda 3,5 mlrd. eurų investicijas. Nebus sukurt...
-
Potencialia ministre įvardijama I. Ruginienė: keturių darbo dienų savaitė – neišvengiama (interviu)15
Potencialia naująja socialinės apsaugos ir darbo ministre įvardijama Seimo narė Inga Ruginienė tvirtina, kad pokyčiai pensijų kaupimo sistemoje yra vienas iš esminių darbų, kuriuos reikės įgyvendinti naujoje parlamento kadencijoje. Ji tikina,...
-
Nauji svarstymai: elektra kai kam gal atpigti4
Nauja valdžia vėl nori leisti elektros rinkėjams rinktis visuomeninį tiekėją, bet ne visiems. Kandidatas į energetikos ministrus teigia, kad dabar susidaro paradoksali situacija, kai didžioji dalis vartotojų tiekėjui „Ignitis“ moka didesn...
-
Nuo kitų metų didės baudos už savavališką statybą2
Nuo kitų metų didės baudos už naujų statinių savavališką statybą. ...
-
Europos Komisija paskelbė prognozę Lietuvai11
Penktadienį Europos Komisija (EK) paskelbė 2024 m. rudens ekonominę prognozę. Anot EK atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos, Lietuvai ji – palanki. ...
-
EK gerina 2024–2025 metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę
Europos Komisija (EK) gerina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 2,2 proc., o kitų metų – iki 3 procentų. ...
-
Ar verta investuoti į trečiąją pensijų pakopą?1
Trečios pensijų pakopos sutarčių skaičiuojama apie 140 tūkstančių. „Finansai paprastai“ autorius Martynas Kairys ir investicijų ekspertas Audrius Šilgalis paaiškino, ar verta rinktis šį investavimo būdą. ...
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR) surengė jau šeštą konferenciją, skirtą finansininkams. Šį kartą dėmesys krypo į geopolitikos iššūkius, technologijų reikšmę ir strategijas, kaip verslams ve...
-
VERT patvirtino antrojo vėjo parko aukciono Baltijos jūroje sąlygas
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino kitą savaitę skelbiamo antrojo 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo parko konkurso sąlygas. ...