- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos automobilių kelių direkcija oficialiai tampa „Via Lietuva“ ir pristato atnaujintą bendrovės 2024–2027 m. strateginį veiklos planą. Artimiausius trejus metus planuoja didžiausią dėmesį skirti šalies kelių infrastruktūros kokybės gerinimui ir saugumo užtikrinimui, tvaraus finansavimo modelio kūrimui bei vidinių procesų skaitmenizavimui.
Vien šiemet tam numatyta skirti daugiau nei 700 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP), Europos Sąjungos (ES) paramos ir karinio mobilumo lėšų, antradienį pranešė bendrovė.
Bendrovė teigia atnaujinusi 2024–2027 metų strategiją. Tarp svarbiausių projektų – magistralių „Via Baltica“ bei Vilnius–Kaunas–Klaipėda, kelių Vilnius–Utena ir Kaunas–Prienai–Alytus rekonstrukcija bei su tarptautine dviračių „EuroVelo“ trasa sutampančio dviračių ir pėsčiųjų kelio Smiltynė–Nida plėtra.
Šiemet bendrovė taip pat numatė sutvarkyti 360 pėsčiųjų perėjų, o eismo saugai planuoja skirti 10 mln. eurų, dar 74 mln. bus skirta aplinkosaugos priemonėms nuo laukinių gyvūnų.
„Via Lietuva“ per trejus metus, be KPPP lėšų, Europos infrastruktūros tinklų priemonės (ang. Connecting Europe Facility, CEF) ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų – numato pritaikyti ir alternatyvius veiklos finansavimo modelius, sukurti ilgalaikius investicijų, kelių plėtros planus.
LAKD nuo praėjusių metų sausio tapo akcine bendrove. Šiuo metu bendrovė valdo daugiau nei 21 tūkst. valstybinių kelių tinklą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gentvilas: savivaldybės per lėtai steigia mažo užterštumo zonas4
Valdžiai keliant tikslą visose šalies savivaldybėse iki 2030 metų įrengti 6 tūkst. viešų elektromobilių įkrovimo stotelių, jas siūloma įpareigoti skubinti šį procesą. ...
-
RRT: 4G ir 5G mobilaus ryšio sparta miestams bei regionams vis dar nevienoda
Itin spartus mobilusis 5G ryšys dengia 94,6 proc., o 4G – 97,9 proc. šalies teritorijos, tačiau jų sparta – miestams ir regionams dar nevienoda, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remdamasi operatorių pateiktais ir ta...
-
Po Skardžiaus pasisakymo dėl jėgainių – Kreivio replika: aš tokių skaičių net susapnuot negaliu5
Elektros kainos kitąmet turėtų būti panašios kaip šiemet, mat vis daugiau energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Lietuva pati jau pasigamina daugiau kaip pusę elektros, o po penkerių metų planuojama, kad elektrą p...
-
Apklausa: populiariausi lietuvių atsiskaitymo ir pinigų kaupimo būdai – laiko ir kojinėse1
Lietuvos gyventojai dažniausiai tarp euro zonos šalių piliečių perka ir atsiskaito internetu, nors žmonėms vis dar svarbūs ir grynieji, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) vartotojų mokėjimo įpročių apklausa. ...
-
Lietuvos BVP vienam gyventojui pernai siekė 87 proc. ES vidurkio
Realusis bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam Lietuvos gyventojui (išreikštas perkamosios galios standartais), 2023 metais sudarė 87 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. 2022 metais šis rodiklis siekė 89 proc. ...
-
Šventinės nuotaikos kaina
Artėjant žiemos šventėms ne tik Lietuvos miestai ima rungtyniauti puošdami gatves, aikštes ir parkus Kalėdų dekoracijomis. Štai 2017-ųjų Kalėdų sezonui Londono Oksfordo gatvę papuošė 750 tūkst. LED lempučių. Dau...
-
Lingė apie valdančiųjų planus dėl mokesčių: biudžeto pajamos būtų nepakankamos
Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė, sako, kad valdančiųjų planas didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą nesukurtų pakankamo pajamų į biudžetą šaltinio planuojamoms išlaidoms padengti. Politikas tik...
-
Šadžius apie SEB banko sprendimą: solidarumo mokestis jokios įtakos tam neturėjo2
Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad SEB banko sprendimui naują jungtinę būstinę įsteigti Taline, o ne Vilniuje įtakos neturėjo Lietuvoje vasarą pratęstas vadinamasis solidarumo mokestis. ...
-
Lietuviai be sviesto: kaina pakilo drastiškai10
Per metus sviestas Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, pabrango maždaug ketvirtadaliu. Kai kur, pavyzdžiui, Vokietijoje, net dvigubai. Tai smūgis daug sviesto naudojančioms kepykloms. Štai kruasanais garsėjančioje Prancūzijoje...
-
Seimas leido 200 MW kaupiklius naudoti sistemos balansavimui po 2025-ųjų vasario3
Seimas pritarė, kad pernai Lietuvoje pradėję veikti 200 megavatų (MW) bendros galios elektros kaupimo įrenginiai nuo kitų metų vasario, Baltijos šalių elektros tinklus sinchronizavus su Europa, trejus metus būtų naudojami sistemos balansavimui...