- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastaruosius kelerius metus daugelis jau įprato, kad maisto kainos auga kaip ant mielių – pagal tai Lietuva yra viena iš lyderių visoje Europoje. Tačiau kodėl tie patys mūsų šalyje pagaminti produktai Vokietijoje ar Italijoje kainuoja pigiau nei pas mus?
Savo nuomone dalinsis „Norfa“ prekybos tinklo savininkas Dainius Dundulis ir buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Pastaruoju metu ne vienas lietuvis pastebi, kad Vokietijoje ar kitose turtingesnėse Europos šalyse atsiranda lietuviškų produktų, kainuojančių pigiau nei pas mus. Pavyzdžiui, mūsų šalyje pamėgti duonos traškučiai Vokietijoje kainuoja nuo 1 euro iki 1,29 euro, o Lietuvoje – net ir 90 centų brangiau. Skiriasi ir krabų lazdelių kaina – mūsų šalyje jos kainuoja apie 40 centrų brangiau. Ir tai – tikrai ne viskas.
tv3.lt nuotr.
Ar gali būti, kad mūsų šalies pardavėjai ir perpardavėjai Lietuvoje siūlydami prekes brangiau tiesiog siekia pasipelnyti? Anot D. Dundulio, paaiškinimų, kodėl kainos skiriasi, yra daugybė. Vienas jų – šalies mokestinė sistema.
„Mes puikiai žinome, kad egzistuoja labai daug šalių, kur PVM beveik nėra, kaip, pavyzdžiui, Lenkijoje. Taip pat dėmesį reikėtų atkreipti ir į kitus mokesčius, pavyzdžiui, net pakuotės, ko, galimai, kitose šalyse nėra“, – kainų skirtumą aiškins jis.
Dainius Dundulis, tv3.lt nuotr.
Tačiau tokios situacijos, kai savoje šalyje prekė parduodama brangiau nei užsienyje, pastebimos ne tik Lietuvoje.
„Pavyzdžiui, iš Olandijos mes perkame sūrį, kurį normaliai parduodame kažkur už 12 eurų. Kai būna akcija – už 8,69 euro. Olandijoje ieškojome normalios šio sūrio kainos – ji ten buvo apie 15 eurų. Tai lygiai ta pati situacija“, – pastebės D. Dundulis.
Mane labiausiai stebina mūsų Vyriausybės abejingumas.
Tiek D. Dundulis, tiek ir S. Skvernelis pabrėš, kad prie tokių kainų pokyčių savoje šalyje ir svetur, prisideda ir reklamos kaštai.
„Norint įsitvirtinti užsienio rinkoje, tu turi dvi alternatyvas – arba tu turi daryti stiprią marketinginę kampaniją, kas irgi yra išlaidos, arba gali įeiti su mažesne kaina tikintis, kad turėdamas minimalų pelną, tu galėsi įsitvirtinti toje rinkoje ir nereikės marketinginės kampanijos. Tokiu būdu turime skirtumą, kad mūsų vartotojas, pirkdamas tuos pačius lietuviškus produktus, sumoka už tai, kad gamintojas eksportuoja į užsienį, ir ten, įeidamas į rinką, duoda netgi mažesnę kainą nei konkurentai“, – sakys S. Skvernelis.
Saulius Skvernelis, tv3.lt nuotr.
Tačiau tokį verslo norą konkuruoti ir gauti pelną, S. Skvernelis laikys normaliu. Anot jo, labiausiai čia nesuprantamas yra Vyriausybės elgesys.
„Mane labiausiai stebina mūsų Vyriausybės abejingumas. Kalbant apie maisto produktų kainas, mes priartėjome prie 80 proc. Europos Sąjungos vidurkio, bet atlyginimai, deja, vis dar skiriasi. Jei Vokietijoje vidutinis atlyginimas į rankas yra 2900 eurų, pas mus – 1200 į rankas. Mes gyvename ES, viskas yra rinkoje ir už tuos pačius maisto ar naftos produktus turime mokėti taip, kaip moka visa ES. Bet juk mūsų socialinė aplinka, atlyginimai yra kitokie…“ – pastebės jis.
Laida „Karštai su tv3.lt“ – pirmadieniais, 20 val. per TV3!
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: suremontavus Suomijos branduolines elektrines elektra pigo 4 proc.2
Pasibaigus branduolinių elektrinių remontui Suomijoje, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. iki 86,6 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Lietuvai siūloma pasitraukti iš energetikos chartijos sutarties1
Energetikos ministerija siūlo Lietuvai pasitraukti iš beveik prieš tris dešimtmečius pasirašytos Energetikos chartijos sutarties. ...
-
VERT: vidutinė šilumos kaina gruodį didėja 7 proc.1
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Europine geležinkelio vėže pirmąkart atgabentas krovinys iš Austrijos
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmą kartą europine vėže atgabeno krovinį iš Austrijos – į Šeštokus netoli Lenkijos sienos pervežtos ...
-
Atlyginimų atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų trečiąjį ketvirtį kiek mažėjo1
Atlyginimų atotrūkis tarp Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 394,7 euro ir per ketvirtį sumažėjo 18,9 euro, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija
Pirmadienį pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Kodėl pabrango sviestas ir pieno produktai?10
Parduotuvėse rekordiškai pabrango sviestas, auga ir kitų pieno produktų kainos. Prognozuojama, kad pieno produktai po Naujųjų gali ir toliau brangti. Apie tai, kiek teks mokėti už sviestą ir kaip tai brangins kitus gaminius, kuriuose naudojamas ...
-
Biurokratijos pelkėje stringa milijardiniai projektai: atskleistos gilios sistemos problemos6
„Teltonikos“ istorija išryškino biurokratijos pelkę Lietuvoje. Šalyje dirba daugiau valdininkų, nei įprasta išsivysčiusiose valstybėse. Negana to, verslas skundžiasi, kad tie patys valdininkai kuria įvairius riboj...
-
J. Rojaka: sprendimai dėl PVM lengvatos restoranams nebus greiti1
Šių metų pradžioje panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui ir nemažai restoranų užsidarant, Seimo ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka sako, kad galimas PVM mažinimas ar kiti sprendimai galėtų būti pr...
-
Vilnius lietuvių nebetraukia: kokias alternatyvas renkasi?3
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje respondentai, planuojantys pirkti būstą per artimiausius trejus metus, dažniausiai renkasi sostinę arba jos apylinkes. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia – Vilnių kaip trokštamo būsto vietą renkasi ma...