- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankas kritiškai vertina subsidijų mokėjimą po prastovų ir teigia, kad teikiant tokio pobūdžio paramą reikia įsitikinti, ar egzistuoja saugikliai, kad parama atiteks tiems, kam labiausiai reikia.
„Norisi atkreipti dėmesį, kad numatoma papildomai skirti per 100 mln. eurų subsidijoms mokėti. Tai mūsų pastebėjimas, kad tai yra negrąžintina parama, ir galbūt šioje ekonominio ciklo fazėje būtų prasmingiau paramą teikti grąžintinos paramos forma, pavyzdžiui, lengvatinėmis paskolomis ar panašiai“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas.
„Taip pat yra numatyta mokėti subsidijas po prastovų. Mes irgi tai kritiškai vertiname, nes anksčiau taikius šią priemonę didžiausios subsidijų po prastovų sumos atiteko ekonominėms veikloms, kurių apyvartos sumažėjo santykinai nedaug arba visai nesumažėjo, o paaugo“, – pridūrė Lietuvos banko atstovas.
Jo teigimu, šiuo metu matyti, kad nemaža įmonių dalis dirba pelningai, verslo sukaupti indėliai bankuose yra pasiekę istoriškai aukščiausią lygį.
„Teikiant tokio pobūdžio paramą reikėtų pažiūrėti, ar tikrai visi saugikliai yra, kad parama nukeliautų tiems, kuriems labiausiai reikia“, – sakė V. Tuzikas.
Kalbėdamas apie siūlomą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą labiausiai nukentėjusiems sektoriams, jis atkreipė dėmesį, kad lengvata įmones pasieks tik tada, kai jos pradės veikti.
„Remiantis istorine patirtimi, nemaža tikimybė, kad laikinai įvedus PVM lengvatą vėliau nėra labai lengva jos atsisakyti dėl įvairiausių priežasčių. Kitas dalykas – iš dalies buvo argumentuojama, kad taip siekiama atpiginti mūsų prekes ir paslaugas, palyginti su mūsų kaimynėmis. Mūsų vertinimu, tai neturėtų būti pagrindinė priežastis, nes pagrindinė priežastis, dėl ko sporto, maitinimo ir kultūros sektoriai šiuo metu patiria finansinių sunkumų, yra tai, kad jie tiesiog negali veikti, tai per tai jie turėtų generuoti pajamas“, – sakė V. Tuzikas.
Kalbėdamas apie siūlymą išplėsti darbo paieškos išmokos tikslinę gavėjų grupę ir į ją įtraukti savarankiškai dirbančius asmenis, Lietuvos banko atstovas sakė, kad būtų galima apsvarstyti, ar neverta savarankiškai dirbančių asmenų drausti socialiniu draudimu.
„Tada sistema veiktų tiesiog automatiškai. Atėjus sunkmečiui, tie, kas mokėjo įmokas, gauna išmokas ir nereikia ad hoc sprendimų tam, kad mes kažkaip atsižvelgtume į tų žmonų finansinę padėtį“, – sakė V. Tuzikas.
Tuo metu įvedamomis vienišo asmens išmokomis, anot jo, prisiimami ilgalaikiai įsipareigojimai, tačiau jų finansavimo šaltinių nėra numatyta.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: suremontavus Suomijos branduolines elektrines elektra pigo 4 proc.2
Pasibaigus branduolinių elektrinių remontui Suomijoje, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. iki 86,6 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Lietuvai siūloma pasitraukti iš energetikos chartijos sutarties1
Energetikos ministerija siūlo Lietuvai pasitraukti iš beveik prieš tris dešimtmečius pasirašytos Energetikos chartijos sutarties. ...
-
VERT: vidutinė šilumos kaina gruodį didėja 7 proc.1
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Europine geležinkelio vėže pirmąkart atgabentas krovinys iš Austrijos
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmą kartą europine vėže atgabeno krovinį iš Austrijos – į Šeštokus netoli Lenkijos sienos pervežtos ...
-
Atlyginimų atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų trečiąjį ketvirtį kiek mažėjo1
Atlyginimų atotrūkis tarp Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 394,7 euro ir per ketvirtį sumažėjo 18,9 euro, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija
Pirmadienį pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Kodėl pabrango sviestas ir pieno produktai?12
Parduotuvėse rekordiškai pabrango sviestas, auga ir kitų pieno produktų kainos. Prognozuojama, kad pieno produktai po Naujųjų gali ir toliau brangti. Apie tai, kiek teks mokėti už sviestą ir kaip tai brangins kitus gaminius, kuriuose naudojamas ...
-
Biurokratijos pelkėje stringa milijardiniai projektai: atskleistos gilios sistemos problemos6
„Teltonikos“ istorija išryškino biurokratijos pelkę Lietuvoje. Šalyje dirba daugiau valdininkų, nei įprasta išsivysčiusiose valstybėse. Negana to, verslas skundžiasi, kad tie patys valdininkai kuria įvairius riboj...
-
J. Rojaka: sprendimai dėl PVM lengvatos restoranams nebus greiti1
Šių metų pradžioje panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui ir nemažai restoranų užsidarant, Seimo ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka sako, kad galimas PVM mažinimas ar kiti sprendimai galėtų būti pr...
-
Vilnius lietuvių nebetraukia: kokias alternatyvas renkasi?3
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje respondentai, planuojantys pirkti būstą per artimiausius trejus metus, dažniausiai renkasi sostinę arba jos apylinkes. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia – Vilnių kaip trokštamo būsto vietą renkasi ma...