- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankas atliko tyrimą, kas labiausiai lėmė maisto kainų kilimą. Ką jis atskleidė, LNK žurnalistė teiravosi Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Aurelijaus Dabušinsko.
– Papasakokite, kokį tyrimą atlikote ir kokias išvadas padarėte.
– Atlikome tyrimą „Maisto kainų raida ir dinamika Lietuvoje“. Kainų raidą palyginome su mūsų įvertintų sąnaudų padidėjimu per pastaruosius porą metų. Viena svarbiausių išvadų – didele dalimi maisto kainų padidėjimą lėmė sąnaudų padidėjimas. Kainų raidą ir sąnaudų kaitą palyginome trimis lygmenimis, trijuose sektoriuose. Pasižiūrėjome į maisto gamybos ir tiekimo grandinės pradžią, t. y. žemės ūkio sektorių. Paskui – į maisto produktų gamybos sektorių, t. y. pramonės lygmenį. Ir galiausiai – į mažmeninės prekybos lygmenį, t. y. kainų raidą, kurią mato ir su kuria susiduria jau vartotojai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ir kokie buvo rezultatai?
– Žemės ūkio lygmenyje mūsų rezultatai parodė, kad žemės ūkio kainų augimas per pastaruosius porą metų buvo didesnis nei sąnaudų padidėjimas. Tuo tarpu laikotarpio pradžioje, t. y. 2021 m. pramonėje sąnaudos pradėjo augti reikšmingiau nei kainos. Ir palaipsniui tai persidavė kainoms. Prekybos lygmenyje ryšys tarp sąnaudų kaitos ir maisto kainų kaitos, jau vartotojų lygmenyje, didėjo ranka rankon, praktiškai kartu. Todėl šiuo požiūriu mes padarėme išvadą, kad kainų raidą iš esmės lėmė sąnaudų didėjimas.
Mes padarėme išvadą, kad kainų raidą iš esmės lėmė sąnaudų didėjimas.
– Ar Lietuvos bankas ruošiasi teikti kokias nors rekomendacijas Vyriausybei dėl maisto kainų?
– Atsižvelgdami į šios analizės rezultatus, atskirų, naujų rekomendacijų neteiksime, nes tam nėra pagrindo. Vertindami išvadas, manome, kad Vyriausybės pasirinkimas paremti labiausiai ekonomiškai pažeidžiamus gyventojus fiskalinėmis priemonėmis, t. y. per išmokas ir kompensacijas, buvo teisingas pasirinkimas. Augant sąnaudoms, ypač kai tą augimą lemia tarptautinės tendencijos, tai kito pasirinkimo kaip ir nėra. Visos ekonomikos apsaugoti per kompensacijas nuo tokio šoko neįmanoma. Tad tokiu atveju galima paremti ekonomiškai pažeidžiamiausių gyventojų pajamas. Ir ta parama turi būti tiksli ir gerai sukalibruota, kad netaptų pernelyg brangi. Na, o žiūrint į ateitį, reikia struktūrinių sprendimų, susijusių su energetikos rinkos funkcionavimu, kad ateityje išvengtume pernelyg didelio šoko. Manau, tos pamokos gali būti išmoktos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: vyravus stipriems vėjams, praėjusią savaitę pigo elektra
Vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje liepos 29–rugpjūčio 4 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 6 proc. iki 96 eurų už megavatvalandę (MWh). ...
-
Apklausa: bankai šiemet švelnino būsto skolinimo standartus ir sąlygas
Lietuvos komerciniai bankai antrąjį šių metų ketvirtį švelnino būsto paskolų standartus, šiek tiek sušvelnėjo ir jų sąlygos. Paskolų verslui paklausa nemažėjo, jų skolinimo sąlygos iš esmės nepakito, rodo nauj...
-
Draudimo ekspertai: didžiausios šiais metais audros padaryti nuostoliai jau siekia 4,23 mln eurų
Praeitą savaitę praūžusi didžiausia šių metų audra jau atnešė gyventojams ir verslams nuostolių už 4,23 mln. eurų, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Per praeitą savaitę užregistruota daugiau nei 6000 žalų, iš k...
-
„YIT Lietuva“ tęsia svarbios infrastruktūros modernizavimą: suremontavo viaduką į Ruklą
Tęsdama Lietuvai svarbios infrastruktūros modernizavimo darbus, tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ užbaigė valstybinės reikšmės projektą – kelio nuo Molėtų iki Pabradės kapitalinį remontą. ...
-
Lietuvos regionų konkurencingumui didinti – papildomi 118 mln. eurų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria papildomą beveik 118 mln. eurų finansavimą Lietuvos regionų konkurencingumui didinti. ...
-
ESO: po savaitės elektros dar neturi apie 900 nuo audros nukentėjusių vartotojų2
Dėl prieš savaitę siautusios audros elektros dar neturi apie 900 vartotojų, skelbia bendrovė „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO). ...
-
Nedarbo lygis per ketvirtį sumažėjo 1,3 punkto, per metus – padidėjo 1 punktu1
Nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį siekė 6,9 proc. ir, palyginti su pirmuoju, sumažėjo 1,3 proc. punkto. ...
-
Pradėta platinti nauja Vyriausybės taupymo lakštų emisija1
Pirmadienį pradėta platinti nauja vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisija, už kurią bus mokama 3,1 proc. metinių palūkanų. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: liberalai skeptiškai vertina siūlymą apmokestinti dalį draudimo sutarčių3
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, jog jos vadovaujamas Liberalų sąjūdis skeptiškai vertina Finansų ministerijos siūlymą dalį draudimo sutarčių apmokestinti 10 proc. vadinamuoju saugumo įnašu. ...
-
Vyriausybė į Lietuvą pabėgusių ukrainiečių paramai skyrė beveik 9 mln. eurų23
Vyriausybė šią savaitę į Lietuvą nuo karo pabėgusių ukrainiečių paramai skyrė beveik 9 mln. eurų. ...