- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankas (LB) ragina šalies valdžios institucijas bei savivaldą susitarti dėl būsto politikos, kuri leistų gyventojams geriau įpirkti būstą.
Vis dėlto centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus sako, kad būsto įperkamumas Lietuvoje, vertinant pagal jo kainų ir gyventojų pajamų santykį, yra tarp geriausių Europoje ir geresnis nei kitose Baltijos šalyse.
„Nepaisant to, to negalima priimti už duotybę. Labai svarbu būsto klausimais valstybei turėti ilgalaikį matymą, susitarti dėl būsto politikos, kad būtų užtikrintas geresnis jo įperkamumas ne tik trumpu, bet ir ilgu laikotarpiu“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė G. Šimkus.
„Būtina ilgalaikė ir bendra būsto politika. Tai reiškia – glaudesnis centrinės valdžios bei savivaldos bendradarbiavimas ir tikslų į priekį matymas“ – teigė LB valdybos pirmininkas.
Pasak G. Šimkaus, tam reikėtų plėsti nekilnojamo turto (NT) mokestį, atsisakyti perteklinio kreditavimo bei paklausą didinančių finansinių priemonių, sparčiau atnaujinti namus, efektyviai naudoti žemės sklypus, lanksčiau suteikti statybos leidimus, teikti tikslinę finansinę paramą socialiniam būstui.
„Pirmiausia (būsto politikos kryptis – BNS), tvari būsto paklausa – sumažinti paklausos ir pasiūlos neatitikimus, nes būtent tai ir sukelia sparčius kainų augimus“, – teigė G. Šimkus.
LB vadovas sako, kad būsto pardavimai Lietuvoje šiuo metu yra mažiausi nuo 2012-ųjų, tačiau paklausos atsigavimo tikimasi dar šiemet.
„Atsigaunanti ekonomika, realiųjų pajamų augimas daro prielaidas, kad būsto rinkos atsigavimą mes, tikėtina, išvysime dar šiemet“, – teigė G. Šimkus.
Pasak jo, būsto įperkamumas iki 2025 metų pabaigos turėtų grįžti „į istoriškai geriausią lygį“.
Tuo metu komercinio NT pelningumas pernai reikšmingai sumažėjo, o naujų paskolų jam palūkanos priartėjo prie nuomos pajamų.
„Šiuo metu komercinio nekilnojamo turto valdytojams skolinantis skolos aptarnavimo bei refinansavimo kaštai gali net viršyti iš nuomos gaunamas pajamas“, – sakė LB vadovas.
Jo teigimu, NT yra užtikrinti du trečdaliai įmonėms suteiktų paskolų.
„Todėl nekilnojamo turto kainų nuvertėjimas galėtų turėti nuostolių investuotojams į nekilnojamą turtą, taip pat lemti (jiems suteikiamo – BNS) kredito ribojimus“, – pridūrė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažame plote žievėgraužio tipografo pažeistus medžius ministerija leido kirsti neplynai
Žievėgraužio tipografo nedideliame plote pažeistus medžius Aplinkos ministerija leido kirsti neplynai. ...
-
LB: parama būstą norinčioms įsigyti jaunoms šeimoms galėtų būti taiklesnė
Seimui birželį priėmus įstatymų pakeitimus, kurie sugriežtino paramos jaunoms šeimoms įsigyti būstą skyrimo tvarką, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė vertina, kad parama galėtų būti taiklesnė. Taip p...
-
Po VMI pastabų autoserviso pelnas šoktelėjo dvigubai
Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Panevėžio AVMI) atlikusi vieno Aukštaitijos autoserviso stebėseną nustatė, kad įmonė dvejus metus deklaravo esanti tariamai nuostolinga, todėl jos savininkas reguliariai skolino savo įmo...
-
LB atstovė: gerėjant būsto įperkamumui nereikėtų lengvinti skolinimo1
Lietuvoje gerėjant būsto įperkamumui, kuris jau 2025 metų pabaigoje turėtų sugrįžti į ikipandeminį lygį, viena Lietuvos banko (LB) vadovių sako, kad nereikėtų gerinti galimybių skolintis būstui. ...
-
Atsakė, kada būsto įperkamumas grįš į priešpandeminį lygį
Būsto įperkamumas Lietuvoje tebėra prastesnis nei iki pandemijos, kai kainos didėjo sparčiau nei gyventojų pajamos, tačiau jau 2025 metų pabaigoje turėtų grįžti į ikipandeminį lygį, rodo Lietuvos banko atliktas tyrimas. ...
-
LEA vadovė: elektrą gaminti iš atsinaujinančių šaltinių yra bene perpus pigiau negu iš dujų4
Iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) generuojama elektra yra maždaug perpus pigesnė nei gaminama iš dujų ir kainuoja apie 40 proc. mažiau nei pagaminta iš anglies, teigia paramą AEI įrenginiams skiriančios Lietuvos ...
-
Ministerija skirs 163 mln. eurų švietimo pagalbai
Nuo šių metų rugsėjo planuojama didinti finansavimą švietimo pagalbai. Tam valstybė yra numačiusi skirti daugiau nei 163 mln. eurų, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). ...
-
Įsigaliojo naujos asmens tapatybės kortelės: dauguma atsinaujinti dar nespėjo1
Antradienį nustojus galioti iki 2024 metų sausio 1 d. išduotoms asmens tapatybės kortelėms su elektroninio parašo sertifikatu – vadinamuoju lustu, dauguma šia paslauga galinčių naudotis žmonių dar neatsinaujino šių do...
-
Apie šildymo kainas: sakyti, kad pinga, yra išsisukinėjimas1
Šilumos tiekėjai jau pradeda keisti šilumos energijos kainas. Kadangi biokuras ir gamtinės dujos pinga, energetikos ministras prognozuoja dar pigesnį šildymo sezoną nei pernai. Opozicija Seime mano priešingai. Esą šiluma...
-
STT nepritaria siūlymui keisti Transporto kodeksą: tai apribotų konkurenciją
Seime svarstant Ekonomikos komiteto siūlymus keisti Transporto kodeksą, siekiant sudaryti išskirtines sąlygas nepopuliariais maršrutais keleivius vežantiems vežėjams, Specialioji tyrimų tarnyba (STT) naujai tvarkai nepritaria. ...