- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Būsto įperkamumas Lietuvoje tebėra prastesnis nei iki pandemijos, kai kainos didėjo sparčiau nei gyventojų pajamos, tačiau jau 2025 metų pabaigoje turėtų grįžti į ikipandeminį lygį, rodo Lietuvos banko atliktas tyrimas.
Centrinio banko teigimu, vidutiniškai įpirkti būstą šalyje reikia šešių, o Vilniuje – septynių metinių atlyginimų, tačiau šis rodiklis tebėra tarp geresnių Europos Sąjungos šalių rodiklių.
Anot LB, Lietuvoje gyventojai būstui vidutiniškai išleidžia apie 11 proc. pajamų – 7 proc. punktais mažiau nei 2011 metais, tačiau 2 proc. punktais daugiau nei 2022-aisiais.
Banko teigimu, kaip ir kitose Europos šalyse, Lietuvoje būsto kainos išaugo dėl 2021 metais staiga atsigavusios bei sustiprėjusios paklausos ir nespėjusios laiku reaguoti pasiūlos.
„Paklausą sustiprino pandemijos metu dėl plačios fiskalinės paramos smarkiai išaugęs santaupų lygis, sustiprėjęs noras įsigyti būstą, poreikis apsaugoti santaupas nuo infliacijos, kartu vyraujant sparčiai augančių atlyginimų ir mažų palūkanų normų aplinkai. Rusijos pradėtas karas 2022 metais reikšmingai padidino statybos sąnaudas bei dar labiau prisidėjo prie sustojusio pasiūlos augimo ir kainų didėjimo“, – teigiama LB pranešime.
Mažėjant palūkanų normoms ir toliau sparčiai didėjant atlyginimams, vidutinis gyventojas metų pabaigoje su paskola galės įpirkti vidutiniškai 61 kv. metro, 2025 metų pabaigoje – 67 kv. m būsto ploto.
Tuo metu sparčiai kilusias būsto kainas pristabdė išaugusios palūkanų normos, kartu apribojusios gyventojų galimybes pasiimti apie 20 proc. didesnės vertės paskolą, o maksimalus su paskola įperkamas būsto plotas vidutiniam šalies gyventojui sumažėjo iki 53 kv. metų.
LB prognozuoja, kad stabilizavusis būsto kainų augimui, mažėjant palūkanų normoms ir toliau sparčiai didėjant atlyginimams, vidutinis gyventojas metų pabaigoje su paskola galės įpirkti vidutiniškai 61 kv. metro, 2025 metų pabaigoje – 67 kv. m būsto ploto.
Pasak centrinio banko, ilguoju laikotarpiu būsto įperkamumą gali apsunkinti didmiesčiuose sparčiai augantis gyventojų skaičius, nuolat didėjanti būsto pirkimų investiciniais tikslais dalis, plati valstybės parama, taip pat kokybiško būsto trūkumas, atsiradęs dėl atsiliekančios renovacijos ar pasiūlos nelankstumo.
LB siūlo reguliuoti paklausą, didinti kokybiško būsto pasiūlą bei politikams susitarti dėl būsto politikos
Pasak centrinio banko valdybos pirmininko pavaduotojos Julitos Varanauskienės, prieinamas būstas yra reikšmingas šalies ekonomikos augimo ir finansinio stabilumo veiksnys.
„Trumpalaikės nekoordinuotos priemonės būsto prieinamumo problemą gali gilinti, todėl svarbu, kad suinteresuotos šalys turėtų ilgalaikę būsto politiką. Lietuvos banko įperkamumo tyrimu prisidedame prie šio tikslo ir kviečiame diskusijai, kaip didinti būsto prieinamumą ilguoju laikotarpiu“, – LB pranešime teigė J. Varanauskienė.
Centrinis bankas siūlo reguliuoti būsto paklausą, laikantis atsakingo skolinimosi, atsisakant perteklinio fiskalinio valstybės skatinimo jam įsigyti, plečiant nekilnojamo turto (NT) mokestį bei taip mažinant kainų augimą.
Taip pat siūloma didinti kokybiško būsto pasiūlą, spartinant renovaciją apgalvotai planuojant miestus bei skatinant efektyvų žemės sklypų naudojimą.
Be kita ko, LB ragina užtikrinti pakankamą socialinio būsto pasiūlą bei tikslingą paklausos ir „netinkamų paskatų“ nekuriančią būsto paramą
„Kryptinga ir koordinuota būsto politika užtikrintų dėmesį prioritetinėms sritims ir mažintų galimus pasiūlos ir paklausos iškraipymus, atsirandančius dėl nederinamų sprendimų“, – teigė centrinis bankas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po VMI pastabų autoserviso pelnas šoktelėjo dvigubai
Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Panevėžio AVMI) atlikusi vieno Aukštaitijos autoserviso stebėseną nustatė, kad įmonė dvejus metus deklaravo esanti tariamai nuostolinga, todėl jos savininkas reguliariai skolino savo įmo...
-
LB atstovė: gerėjant būsto įperkamumui nereikėtų lengvinti skolinimo
Lietuvoje gerėjant būsto įperkamumui, kuris jau 2025 metų pabaigoje turėtų sugrįžti į ikipandeminį lygį, viena Lietuvos banko (LB) vadovių sako, kad nereikėtų gerinti galimybių skolintis būstui. ...
-
LEA vadovė: elektrą gaminti iš atsinaujinančių šaltinių yra bene perpus pigiau negu iš dujų2
Iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) generuojama elektra yra maždaug perpus pigesnė nei gaminama iš dujų ir kainuoja apie 40 proc. mažiau nei pagaminta iš anglies, teigia paramą AEI įrenginiams skiriančios Lietuvos ...
-
Ministerija skirs 163 mln. eurų švietimo pagalbai
Nuo šių metų rugsėjo planuojama didinti finansavimą švietimo pagalbai. Tam valstybė yra numačiusi skirti daugiau nei 163 mln. eurų, antradienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). ...
-
Įsigaliojo naujos asmens tapatybės kortelės: dauguma atsinaujinti dar nespėjo1
Antradienį nustojus galioti iki 2024 metų sausio 1 d. išduotoms asmens tapatybės kortelėms su elektroninio parašo sertifikatu – vadinamuoju lustu, dauguma šia paslauga galinčių naudotis žmonių dar neatsinaujino šių do...
-
Apie šildymo kainas: sakyti, kad pinga, yra išsisukinėjimas1
Šilumos tiekėjai jau pradeda keisti šilumos energijos kainas. Kadangi biokuras ir gamtinės dujos pinga, energetikos ministras prognozuoja dar pigesnį šildymo sezoną nei pernai. Opozicija Seime mano priešingai. Esą šiluma...
-
STT nepritaria siūlymui keisti Transporto kodeksą: tai apribotų konkurenciją
Seime svarstant Ekonomikos komiteto siūlymus keisti Transporto kodeksą, siekiant sudaryti išskirtines sąlygas nepopuliariais maršrutais keleivius vežantiems vežėjams, Specialioji tyrimų tarnyba (STT) naujai tvarkai nepritaria. ...
-
Pramonės produkcijos šiemet pagaminta 1,5 proc. daugiau1
Lietuvos pramonės produkcijos vertė sausį–birželį, palyginti su tuo pačiu laiku 2023 metais, augo 1,5 proc. ir siekė 18,5 mlrd. eurų (palyginamosiomis kainomis), antradienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
S. Šatūnas: ES šalių kompanijos turi užtikrinti, kad sankcijos nebūtų apeidinėjamos
Eksportuojančių Europos Sąjungos (ES) šalių kompanijos, o ne valstybinės institucijos turi užtikrinti, kad sankcijos nebūtų apeidinėjamos, pirmadienį Bendrijos Užsienio reikalų taryboje kalbėjo užsienio reikalų viceministras Simonas &Scar...
-
G. Nausėda: dėl spartesnio „Rail Baltica“ vystymo turėsime diskutuoti su ES institucijomis2
Kalvarijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad „Rail Baltica“ vystymas yra sulėtėjęs dėl išaugusios projekto kainos, kuri gąsdina partnerius. Anot jo, siekiant spartesnio projekto įgyvendinimo reikės diskusijų ...