- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusią savaitę, antroje jos pusėje vyravus saulėtiems orams, pasiektas naujas saulės jėgainių rekordas – 774 MW. Pasak energetikos ekspertų, sekmadienį net 10 valandų iš eilės elektros kaina biržoje buvo arti 0 Eur/MWh.
Visgi, nepaisant išaugusios saulės elektrinių gamybos, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia, kad balandžio 22–28 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 6 proc., nuo 78 iki 83 eurų už megavatvalandę (MWh).
„Pirmoje praėjusios savaitės pusėje, Lietuvoje įsivyravus šalčiams, išaugęs šildymo poreikis lėmė spartų elektros energijos vartojimo augimą. Dėl augančios elektros paklausos, jos vidutinė kaina pirmadienį–ketvirtadienį siekė apie 100 Eur/MWh. Tačiau nuo penktadienio įsivyravę saulėti orai lėmė ne tik sumažėjusią elektros paklausą, bet ir naują momentinį saulės elektrinių gamybos rekordą.
Daugiausiai saulės jėgainės gamino sekmadienį 12 val. – jų generacija siekė 774 MW. Elektros kaina „NordPool“ biržoje sekmadienį nuo 8:00 iki 18:00 svyravo tarp 0,21 - 0,28 Eur/MWh“, – pranešime cituojama „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Aptariamą savaitę elektros suvartojimas Lietuvoje augo 4 proc. – nuo 225 iki 234 gigavatvalandžių (GWh). Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 61 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 143 GWh elektros energijos, tai yra 14 proc. daugiau, nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 125 GWh.
Pasak bendrovės, daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba augo 47 proc. nuo 39 GWh iki 57 GWh. Saulės elektrinių gamyba augo nežymiai – nuo 29 GWh iki 30 GWh, hidroelektrinių gamyba padidėjo nuo 19 GWh iki 20 GWh, o šiluminės elektrinės generavo 13 proc. mažiau nei prieš savaitę – jų gamyba sumažėjo nuo 24 GWh iki 21 GWh. Kitos elektrinės pagamino 15 GWh.
agal importo ir (ar) eksporto santykį, 44 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuotas. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 2 proc. nuo 137 GWh iki 140 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 61 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 18 proc. iš Latvijos, o likę 21 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 57 proc. nuo 22 GWh iki 35 GWh. 5 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 35 proc. į Latviją, o likę 60 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 36 proc. Lenkijos kryptimi ir 35 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 2 proc. Švedijos kryptimi ir 73 proc. Lietuvos kryptimi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Į Lietuvą atvyksta Taivano užsienio reikalų ministras9
Į Lietuvą su delegacija atvyksta Taivano užsienio reikalų ministras Lin Chia-lungas (Lin Čia-lungas). ...
-
Apie „Teltonikos“ skandalą: turime išsiaiškinti mūsų herojus, stabdžiusius projektą20
Didžiausias smūgis Lietuvos ekonomikai – taip vertinama bendrovės „Teltonika“ įkūrėjo Arvydo Paukščio žina, kad nebebus statoma Taivano puslaidininkių lustų gamykla. Lietuva praranda 3,5 mlrd. eurų investicijas. Nebus sukurt...
-
Potencialia ministre įvardijama I. Ruginienė: keturių darbo dienų savaitė – neišvengiama (interviu)12
Potencialia naująja socialinės apsaugos ir darbo ministre įvardijama Seimo narė Inga Ruginienė tvirtina, kad pokyčiai pensijų kaupimo sistemoje yra vienas iš esminių darbų, kuriuos reikės įgyvendinti naujoje parlamento kadencijoje. Ji tikina,...
-
Nauji svarstymai: elektra kai kam gal atpigti4
Nauja valdžia vėl nori leisti elektros rinkėjams rinktis visuomeninį tiekėją, bet ne visiems. Kandidatas į energetikos ministrus teigia, kad dabar susidaro paradoksali situacija, kai didžioji dalis vartotojų tiekėjui „Ignitis“ moka didesn...
-
Nuo kitų metų didės baudos už savavališką statybą2
Nuo kitų metų didės baudos už naujų statinių savavališką statybą. ...
-
Europos Komisija paskelbė prognozę Lietuvai8
Penktadienį Europos Komisija (EK) paskelbė 2024 m. rudens ekonominę prognozę. Anot EK atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos, Lietuvai ji – palanki. ...
-
EK gerina 2024–2025 metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę
Europos Komisija (EK) gerina šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 2,2 proc., o kitų metų – iki 3 procentų. ...
-
Ar verta investuoti į trečiąją pensijų pakopą?1
Trečios pensijų pakopos sutarčių skaičiuojama apie 140 tūkstančių. „Finansai paprastai“ autorius Martynas Kairys ir investicijų ekspertas Audrius Šilgalis paaiškino, ar verta rinktis šį investavimo būdą. ...
-
KPPAR konferencijoje „Finansai 2024“ – žvilgsnis į geopolitiką ir strategijas
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai (KPPAR) surengė jau šeštą konferenciją, skirtą finansininkams. Šį kartą dėmesys krypo į geopolitikos iššūkius, technologijų reikšmę ir strategijas, kaip verslams ve...
-
VERT patvirtino antrojo vėjo parko aukciono Baltijos jūroje sąlygas
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino kitą savaitę skelbiamo antrojo 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo parko konkurso sąlygas. ...