Latvijoje lapkričio 4–10 dienomis vidutinė rinkos kaina „Nord Pool“ biržoje buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje, o Estijoje ji augo mažiau – 1,8 karto iki 97 eurų, pirmadienį pranešė „Litgrid“.

„Nurimus vėjui ir saulės elektrinėms gaminant nedidelius energijos kiekius, išaugusią elektros paklausą patenkino didesnis importas iš kaimyninių prekybos zonų ir vietiniai šiluminių elektrinių pajėgumai“, – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.

Pasak jos, dėl Estijoje vykdomų tinklo darbų yra apriboti pralaidumai tarp Estijos ir Latvijos, todėl Latvijos ir Lietuvos negali pasiekti įprasti tranzitiniai srautai iš Suomijos. Tai lėmė 20 eurų už MWh mažesnę vidutinę elektros kainą Estijoje.

„Litgrid“ teigimu, elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išaugo 8 proc. iki 250 gigavatvalandžių (GWh), vietos elektrinės užtikrino 49 proc. šalies suvartojimo. Per savaitę buvo pagaminta 122 GWh elektros – 28 proc. mažiau nei prieš savaitę (168 GWh).

Anot A. Krasauskienės, paskutinį kartą tiek elektros per savaitę suvartota vasario pradžioje. Pagrindinė išaugusio elektros poreikio priežastis – vėstantys orai ir didesnis šildymo poreikis.

Ji teigė, jog didžiosios šiluminės elektrinės pirmą kartą šiemet per savaitę pagamino daugiau elektros nei vėjo ir saulės jėgainės kartu sudėjus.

Pasak „Litgrid“, daugiausiai elektros per savaitę pagamino šiluminės elektrinės – jų gamyba išaugo tris kartus iki 52 GWh, o hidroelektrinių – 13 proc. iki 14 GWh, tuo metu vėjo jėgainių generacija mažėjo 69 proc. iki 38 GWh, saulės elektrinių – 20 proc. iki 8 GWh. Kitos elektrinės pagamino 10 GWh elektros.

Praėjusią savaitę šiluminės elektrinės gamino 43 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo jėgainės – 31 proc., hidroelektrinės – 11 proc., saulės elektrinės – 6 proc., o kitos elektrinės – 9 proc.

54 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota – 28 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, arba 148 GWh. 59 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 24 proc. – Latvijos, o likę 17 proc. – Lenkijos.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 83 proc. iki 5 GWh. 18 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 46 proc. – į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi, o 36 proc. į Skandinaviją.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas siekė 52 proc. Lenkijos kryptimi ir 31 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumas – 1 proc. Švedijos kryptimi ir 74 proc. – Lietuvos.