- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjerei Ingridai Šimonytei pareiškus, kad norint didinti finansavimą keliams ateityje reikia tvarių šaltinių, daugiau lėšų jiems skirti raginantis susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, jog nepaisant finansavimo, 2024 metais prioritetas bus teikiamas tiltų ir viadukų remontui.
„Nepaisant to, koks bus finansavimas, tiltai ir viadukai bus tvarkomi maksimaliu tempu – kiek turime projektų ir kiek rinka pasiruošusi juos įgyvendinti“, – ketvirtadienį Seimo Darbo partijos frakcijoje teigė M. Skuodis.
Ministras tikisi, kad 2024 metais kelių priežiūrai bus numatyta daugiau lėšų, nes jų poreikis yra didesnis, be to, yra ir daugiau pajamų šaltinių.
„Todėl, kad poreikis yra gerokai didesnis negu dabar turime. Seimas priėmė sprendimą dyzelinui akcizą padidinti, nuo kitų metų įsigalioja. Ateityje bus ir CO2 dedamoji. Seimas suteikė mums teisę padidinti sunkiasvorio transporto priemonių vinječių kainą – tai 30-40 mln. eurų – praktiškai surinkimas tas pats lyginant su e-tolling“, – teigė ministras.
Pasak jo, karinio mobilumo projektams susisiekimo srityje iš bankų solidarumo mokesčio numatyta daugiau negu 100 mln. eurų.
„Aš jo (Kelių priežiūros ir plėtros programos biudžeto – BNS) dar nežinau. Vyriausybėje turime daug pokalbių apie kitus metus. Galutinio pasiūlymo kol kas dėl kelių finansavimo nėra pateikta. Kelių savaičių bėgyje turėsime tuos galutinius skaičius“, – pridūrė M. Skuodis.
Pasak jo, kitais metais visų tiltų remontui numatyta 47 mln. eurų.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovo Mariaus Švaikausko teigimu, 70 tiltų yra blogos būklės.
Jeigu savalaikiai juos būtume rekonstravę, gal ir neturėtume tokio situacijos.
„Jeigu savalaikiai juos būtume rekonstravę, gal ir neturėtume tokio situacijos“, – frakcijoje teigė jis.
Anksčiau M. Skuodis yra sakęs, kad norint įgyvendinti svarbiausius kelių infrastruktūros projektus, tvarkyti tiltus ir viadukus, kitąmet Kelių priežiūros ir plėtros programai reikėtų papildomai 340 mln. eurų.
Anot jo, 2024-iesiems programai numatyti 543 mln. eurų – tiek pat, kiek ir pernai bei 2021-aisiais, o šių lėšų pakanka tik tęsti jau pradėtus darbus bei įgyvendinti dalį strateginių projektų, pavyzdžiui, „Via Baltica“ automagistralės 40 kilometrų atkarpos nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos statybą.
„Tačiau norint maksimaliai sparčiai tvarkyti prastos būklės tiltus ir viadukus bei pradėti Utenos plento rekonstrukciją, papildomai 2024 metais KPPP biudžete reikia mažiausiai 150 mln. eurų“, – komentare BNS anksčiau nurodė M. Skuodis.
Ministras pabrėžia, kad trečdalis lėšų atitektų savivaldybių keliams.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjeras: Maisto taryba – ne kainų kontrolės mechanizmas
Premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad Maisto taryba nevykdys kainų kontrolės, nes jos funkcijų spektras bus daug platesnis. Anot Vyriausybės vadovo, naujoji institucija rūpinsis kainų skaidrumu, sveikesne visuomenės mityba ir stebės importo konkuren...
-
Paukščių gripas – jau Lietuvoje: VMVT turi prašymą
Lietuvoje registruotas pirmasis šiemet paukščių gripo atvejis laukinėje gamtoje. Kaip pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), nuo šios ligos nugaišusi gulbė buvo rasta Alytaus rajone, Kriokialaukio se...
-
Paluckas: yra tam tikrų neapibrėžtumų, kuriuos geriausiai išspręstų Europos vadovai
Premjeras Gintautas Paluckas pirmadienį pareiškė, kad prezidentui Gitanui Nausėdai teks kertinis vaidmuo, Europos Sąjungoje (ES) tariantis dėl bendrų mechanizmų finansuoti krašto apsaugai. ...
-
Žada drausminti be priežasties praleidusius Seimo posėdžius
Premjeras Gintautas Paluckas pritaria Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlymui sumažinti parlamentines išlaidas ir griežčiau bausti tuos parlamentarus, kurie be pateisinamų priežasčių nelankys posėdžių. ...
-
Paluckas: kiekvienas iš šių incidentų kainuoja labai rimtus pinigus
Baltijos jūroje sekmadienį pažeidus dar vieną kabelį, premjeras Gintautas Paluckas pabrėžia, kad nuo tokių galimai sabotažo aktų nukenčiančias valstybes finansiškai galėtų paremti Europos Sąjunga (ES). ...
-
Premjeras: antros pakopos pensijų sistema bus lankstesnė
Premjeras Gintautas Paluckas šią savaitę žada pateikti siūlomus pensijų kaupimo sistemos pakeitimus. Jo teigimu, bus siūlomas kiek lankstesnis reguliavimas – paprastesnės pasitraukimo sąlygos bei disponavimas fonduose sukauptomis lė&scaro...
-
Lenkijoje kilusio skandalo gijos gali pasiekti ir Lietuvą?
Baltarusiški traktoriai iš Lietuvos laukų neišnyko. Vien šiemet Lietuvoje registruoti 42, nors jų vežtis nevalia jau devynerius metus, nes neatitinka europinių taršos standartų. Lenkijoje dėl baltarusiškų trakto...
-
Siūlo griežčiau kontroliuoti gydymo įstaigas, didinti baudas
Galimybes piktnaudžiauti kontroliuojant valstybinių lėšų panaudojimą gydymo įstaigose nustačiusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo dažniau taikyti atsakomybę, griežtinti baudas. ...
-
Į Turto banko rankas pateko 682 objektai – tarp jų ir vadinamieji Seimo garažai
Praėjusias metais Turto banko rankas pateko 682 turto objektai, kurie buvo perimti iš valstybės įstaigų, paveldėti valstybės ar perimti likvidavus įmones. Į bendrą turto objektų skaičių įeina ir 178 pastatai bei patalpos, kuriuos Turto bank...
-
Ministrė: vidutiniškai tris mėnesius ieškoti darbo ir gauti pašalpą – normalu
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pareiškė, kad kelis mėnesius nedarbo išmokas gaunantys žmonės nepiktnaudžiauja sistema – anot jos, vidutinis trijų mėnesių buvimo bedarbiu laikotarpis yra normalus. ...