Generalinis urėdas: pokyčiai turi būti įvertinti

Lietuvoje medžioklę organizuoja ne tik įvairūs medžiotojų būreliai, bet ir dalis urėdijų. Generalinis urėdas Rimantas Prūsaitis BNS teigė, kad dabartinis Medžioklės įstatymas užtikrina medžiotojų teises ir gina miško žvėris, todėl jo nereikėtų iš esmės keisti, bet yra vietų, kurias būtų galima tobulinti.

„Galbūt reikėtų pasižiūrėti į būrelių dydžius. Kai kuriuose būreliuose yra 50 narių, o kituose gal tik penki. Galbūt reikėtų nustatyti vienam klubo nariui minimalų plotą. Jeigu klubas turi 10 tūkst. hektarų laukų ir 500 hektarų miško, tai ką tai pasako apie medžioklės plotą? Tai pasako, kad medžiojama tik 500 hektarų. Reikia viską objektyviai pasverti ir įvertinti“, - sakė R.Prūsaitis.

Generalinio urėdo žodžiais, medžioklės mokestį reikėtų padidinti mažiau, o medžiotojams reikalingą infrastruktūrą galėtų kurti patys medžiotojai.

„Jeigu nuomos mokestis didės 5 kartus, tai automatiškai medžioklės plotų atsiras laisvų ir nebeliks tiek medžiotojų. Mokestį reikėtų didinti, bet daugiausiai 2-3 kartus. Didelis mokesčio šuolis būtų skausmingas vietiniams, ir kaimuose gyvenantiems medžiotojams. Tie mokesčiai jiems taptų nepakeliama našta. Infrastruktūrą galima įrengti ir iš kitų lėšų, nebūtina to daryti didinant mokesčius. Tuos dalykus galima būtų įrengti urėdijose. Klubai ir draugijos rajonuose galėtų bent po vieną šaudyklą įsirengti“, - kalbėjo R.Prūsaitis.

Anot jo, medžiokles rengiančios urėdijos jau kelerius metus efektyvina procesus ir pritaiko vis daugiau technologinių sprendimų.

„Mes jau trečius metus skaidriname medžioklės procesus. Esame sutvarkę elektroninę registraciją, įvedėme griežtos atskaitomybės lapus, o visi mokėjimai vyksta, kaip privaloma normaliose valstybėse. Būreliuose ir klubuose tvarkos gerėja, medžiojamų gyvūnų selekcija vykdoma geresnė. Dabar jau niekas nešauna bet kur ir bet ką. Gyvūnų skaičius proporcingai didėja“, - tvirtino R.Prūsaitis, kuris yra medžiotojas ir priklauso Varėnos rajono Tauro klubui.

K.Pėtelis: medžioklei reikia pokyčių

Aleksandro Stulginskio universiteto docentas Kęstutis Pėtelis sako, kad medžioklei skirtų žemės plotų formavimą reikėtų keisti iš esmės, nes dabartinis principas yra nepritaikytas skirtingoms žvėrių rūšims.

„Mano manymu, 1 tūkst. hektarų yra per daug, tiek ploto nereikia. Yra kelios versijos - galėtume sumažinti iki 500 hektarų arba medžioklės plotas priklausytų nuo to, ką norėtume medžioti. Jeigu medžiojame tik antis, tai man nereikia 1 tūkst. hektarų, o aš turiu vieną balą maždaug 43 hektarų ploto ir viskas, bet jeigu norime medžioti briedžius, tai yra populiacijos ribos, tai reikėtų turėti žymiai daugiau ploto“, - teigė K.Pėtelis.

Šiuo metu visi laukiniai žvėrys teisiškai priklauso valstybei. K.Pėtelio nuomone, jeigu žvėrys priklausytų plotų savininkams, tai jų priežiūra būtų geresnė nei šiandien.

„Pas mus laukiniai žvėrys priklauso valstybei. Kol jie bus valstybės, tai jie nebus gerai prižiūrimi. Žemės savininkas negauna nė cento, todėl jam nėra tikslo rūpintis gyvūnais. Tik keliose šalyse žvėrys priklauso valstybei, o dažniausiai jie priklauso žemės savininkui“, - kalbėjo K.Pėtelis.

Jo nuomone, dažnai medžiotojai yra rengiami atmestinai, todėl būtina įsteigti sertifikuotų medžiotojų mokyklų tinklą.

„Pas mus medžiotojų ruošimo programa gera ir patvirtinta aplinkos ministro, bet jos retai yra laikomasi. Programa trunka 72 valandas. Didžiuosiuose miestuose nėra problema, tačiau rajonuose būna, kad susirenka vieną vakarą, pasikalba ir jau tampa kursus pabaigusiais medžiotojais. Turėtų būti sertifikuotos medžiotojų mokyklos, nes dabar moko kas nori“, - tvirtino K.Pėtelis - jis kartais medžioja ir priklauso Sūduvos medžiotojų sąjungai.

Lietuvos medžioklės sistema

Šiuo metu Lietuvoje medžioklę gali organizuoti medžiotojų būrelis ir urėdijos. Labai retais atvejais medžiokles organizuoja leidimus turintys fiziniai asmenys. Medžioklė būreliuose ir urėdijose šiek tiek skiriasi.

Būrelio nariai ne tik renkasi į medžiokles, bet ir prižiūri savo plotus bei rūpinasi laukinių žvėrių sveikata ir šėrimu. Būrelis taip pat rūpinasi, jog valstybei būtų mokami mokesčiai, jo nariai moka nario mokestį ir padengia visas kitas būrelio išlaidas.

Tuo metu urėdijų medžioklėse dalyvaujantys medžiotojai susimoka už galimybę medžioti ir sumedžiotus gyvūnus, o urėdija sumoka visus mokesčius valstybei ir rūpinasi plotais bei juose gyvenančių gyvūnų sveikata, todėl medžiotojai mėgaujasi tik pačia medžiokle.

Pernai medžiotojai valstybei sumokėjo 1,156 mln. eurų mokesčių už galimybę naudoti medžioklės plotus. Šis mokestis priklauso nuo plotų kategorijos ir svyruoja nuo 3 centų (už hektarą vandens telkinio) iki 52 centų (už lapuočių miškų ir mišrių lapuočių bei spygluočių miškų hektarą). Kasmet mokesčiai yra indeksuojami pagal Statistikos departamento skelbiamą vartotojų kainų indeksą - dabar daugiklis siekia 1,39.

70 proc. šio mokesčio skirta savivaldybių, kuriose vyko medžioklė, aplinkos apsaugos rėmimo specialiosioms programoms, o 30 proc. - Aplinkos ministerijos kuruojamai Aplinkos apsaugos rėmimo programai. Savivaldybės, be to, lėšas naudoja laukinių gyvūnų, pavyzdžiui, vilkų padarytai žalai atlyginti, o ministerija - ir laukinių žvėrių gausinimui bei infrastruktūros plėtrai

2016 metais būreliai medžiojo 5,9 mln., o urėdijos - 150 tūkst. hektarų plote. Lietuvoje pernai buvo įregistruota maždaug 28,5 tūkst. aktyvių medžiotojų.