- Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje 2024 metais augs 66 eurais iki 605 eurų, ji sieks 45,9 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, skaičiuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Pasak jos, vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį stažą augs 70 eurų iki 644 eurų ir sieks 48,8 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.
„Išlaikome stabilų ir nuoseklų pensininkų pajamų augimą. (...) Kilimas turėtų ženkliai pralenkti laukiamą infliaciją, tikimės, kad šis pensijų augimas pensininkams tikrai pasijus“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė ministrė Monika Navickienė.
Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 metų pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Ministrės teigimu, gali būti, kad tikslą pavyks pasiekti greičiau.
Nuo 2024 metų pradžios didės socialinių išmokų dydžiai: bazinė išmoka sieks 55 eurus vietoj 49 eurų, šalpos pensijų bazė – 197 eurus vietoj 182 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 165 eurus vietoj 147 eurų, o valstybės remiamų pajamų dydis sieks 176 eurus vietoj 157 eurų.
Padidinus šalpos pensijų bazę, šalpos išmokos, priklausomai nuo jos rūšies ir gavėjų, padidėtų nuo 6,5 euro (šalpos našlaičių pensija) iki 29,25 euro (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 proc. darbingumo iki 24 metų).
Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, didės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Išlaikome stabilų ir nuoseklų pensininkų pajamų augimą. Kilimas turėtų ženkliai pralenkti laukiamą infliaciją.
Padidinus bazinę socialinę išmoka, atitinkamai padidėja nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai.
Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2024 metais didės nuo 539 eurų iki 605 eurų, vaiko pinigai – iki 96,25 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidėtų iki 152,9 euro.
Sieks didinti valstybines pensijas, negalią turinčių pensininkų pajamas
Nuo 2024 metų sausio valstybinės pensijos dėl jų indeksavimo augs 5,95 proc., o nuo liepos bus siekiama 87 proc. didinti nukentėjusių asmenų valstybines pensijas. Tai paliestų 48 tūkst. žmonių.
Vidutinė nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, skiriama tremtiniams, politiniams kaliniams, palyginti su šių metų dydžiu, augs apie 72 eurus iki 144,71 euro.
Be kita ko, siūloma nustatyti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą „grindis“ – minimalios pensijos už tarnybą dydį. Jei pareigūnai ar kariai bus ištarnavę nustatytą laiką pensijai skirti, „grindys“ sieks 350 eurų, o jei bus ištarnavę mažiau – proporcingai mažės jų dydis. Tai turėtų paliesti apie 13,5 tūkst. asmenų, kitąmet tam bus skiriama 35 mln. eurų.
Jei sunki negalia ištikdavo po pensinio amžiaus, tuomet papildoma netekto darbingumo pensija nebūdavo priskaičiuojama. Šitą norime ištaisyti.
„Dabar kariai ir pareigūnai, kurie yra išėję į pensiją gerokai anksčiau dėl tam tikrų apribojimų, dėl to, kad nebuvo tinkamo indeksavimo ir buvo kitokios apskaičiavimo taisyklės, šias pensijas gauna tikrai labai mažas. Būna ir 50 eurų, ir 70 eurų pensija. Tai „grindų“ įvedimas taip pat turėtų atsirasti nuo kitų metų liepos mėnesio“, – sakė M. Navickienė.
Anot jos, bus siūloma keisti pareigūnų ir karių, teisėjų valstybinių pensijų, prokurorų valstybinių pensijų apskaičiavimo modelį.
„Pagrindiniai siūlymai bus vienodinti valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, atsisakyti tam tikrų privileginių elementų pensijų sistemoje, pavyzdžiui, galimybės rinktis palankiausią darbo užmokesčio laikotarpį pensijos dydžiui apskaičiuoti, tačiau siekiame, kad pareigūnų ir karių bei teisėjų papildomos pensinės garantijos būtų labiau pagrįstos ir teisingesnės, o pačios mažiausios pensijos Lietuvos gyventojams padidėtų“, – sakė M. Navickienė.
Be kita ko, nuo 2025 metų siūloma nustatyti naują valstybinių pensijų indeksavimo tvarką, kad neįgalūs pensininkai gautų didesnes pensijas.
„Dalyvumo lygis bus nustatomas ir po senatvės pensinio amžiaus. Taip atitinkamai prie dalyvumo nustatymo turi būti priderintas ir pensijų apskaičiavimas. Po reformos siūlome visiems asmenims, kuriems bus nustatytas dalyvumo lygis, pensijas skaičiuoti vienodai, nes iki šiol jei sunki negalia ištikdavo iki senatvės pensijos amžiaus, jis gaudavo didesnę pensiją visą laiką. Jei sunki negalia ištikdavo po pensinio amžiaus, tuomet papildoma netekto darbingumo pensija nebūdavo priskaičiuojama. Šitą norime ištaisyti“, – sakė ministrė.
„Tai lies žmones, kuriuos negalia ištinka sulaukus pensinio amžiaus, manome, galėtų būti 43 tūkst. tokių pensijų gavėjų, žmonės turėtų iš naujo nustatyti dalyvumo lygį nuo 2024 metų sausio“, – pridūrė ji.
Pasak ministrės, tam papildomai bus skiriama 58 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: norint turėti diviziją iki 2030 m., gynybai gali tekti skirti 5–5,5 proc. nuo BVP kasmet
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad norint, jog Lietuva 2030 m. turėtų suformuotą kariuomenės diviziją, kasmet gynybai reikėtų skirti 5–5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
Vilniaus rajono savivaldybės taryba siūlo kompensuoti socialinių darbuotojų kelionių išlaidas2
Vilniaus rajono savivaldybės taryba svarstys galimybę kompensuoti kelionės išlaidas socialiniams darbuotojams ir integralios pagalbos paslaugų teikėjams. ...
-
LEA: antrą mėnesį iš eilės įregistruota per 1000 elektromobilių1
Per šių metų spalį Lietuvoje įregistruoti iš viso 1 167 lengvieji keleiviniai elektromobiliai: 593 – grynieji elektromobiliai ir 574 – iš išorės įkraunami hibridai. Tai 16,6 proc. daugiau nei šiemet rugsėj...
-
Namai su nuolaidomis, tačiau jų statyba brangi: kas slepiasi už kainų augimo?
Nors būsto rinka atsigauna, kainos vis dar siekia aukštumas. Nuosavi namai dažnam jau tampa nepasiekiama svajone. Vystytojai įsitikinę, jog situacija tikrai galėtų būti geresnė, tačiau kainas gerokai išpučia pertekliniai reikalavimai. V...
-
„Litgrid“: nurimus vėjui didmeninė elektros kaina per savaitę augo dukart
Nurimus vėjui ir sumažėjus saulės elektrinių gamybai, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo daugiau nei du kartus iki 118 eurų už megavatvalandę (MWh). ...
-
Audito išvadose – kelių finansavimo kryžkelė
Lietuvos kelių būklei – prastas šešetas. Tokį pažymį rašo Valstybės kontrolė po atlikto audito valstybinės reikšmės kelius valdančioje įmonėje „Via Lietuva“. ...
-
LEA: praėjusią savaitę Lietuvoje pigo degalai, gamtinių dujų kaina beveik nesikeitė
Praėjusią savaitę dyzelinas ir benzinas Lietuvoje atpigo po 0,7 proc., TTF gamtinių dujų kaina kito nežymiai: jos pabrango vos 0,02 procento. Biokuro kaina Lietuvoje padidėjo 2,4 proc., Brent naftos kaina pakilo 3,7 proc., o didmeninės elektros kaina L...
-
Seimo Audito komitetas siūlo tobulinti 2025–2027 metų biudžeto projektą
Seimo Audito komitetas pirmadienį nepritarė Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės parengtam 2025–2027 metų valstybės biudžeto projektui. ...
-
Valstybės kontrolė: Kelių transporto kodekso pakeitimai norimų rezultatų neatnešė
Praėjusių metų liepą įsigalioję Kelių transporto kodekso pakeitimai nepadėjo nei padidint konkurencijos tarp vežėjų, nei pagerinti susisiekimo paslaugų kokybės, praneša Valstybės kontrolė. ...
-
„Via Lietuva“: „juodųjų dėmių“ kelių ruožuose įgyvendinta 40 eismo saugumą didinančių sprendimų
26-iuose pavojinguose „juodųjų dėmių“ kelių ruožuose ir sankryžose nuo pavasario pavyko įgyvendinti 40 eismo saugumą didinančių sprendimų, praneša „Via Lietuva“. ...