- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungai svarstant idėją suvienodinti minimalios algos (MMA) dydžio kriterijus šalyse narėse, Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė teigia, kad direktyva neatims iš šalių galimybės pačioms nustatyti MMA.
„Šita direktyva nustato tik struktūrą, bet ne patį dydį, tai vis tiek valstybė turės nusistatyti dydį pati, ir mes jau dabar galime pasakyti, kad 45-50 proc. vidutinio darbo užmokesčio turime ir todėl esminę įtaką minimaliai algai turės tai, koks bus darbo užmokestis. Šioje vietoje šalys narės turės prerogatyvą nusistatyti savo dydžius“, – žurnalistams antradienį kalbėjo Monika Navickienė.
Pasak jos, direktyvoje, be kita ko, svarbus kovos su skurdu aspektas.
„Kas yra svarbu, kalbant apie pačią minimalaus atlyginimo direktyvą, tai užtikrinti darbo finansinį patrauklumą ir kovoti su skurdu. Kova su skurdu yra svarbus aspektas, kuris tikrai skatina palaikyti minimalių pajamų apsaugą“, – sakė ministrė.
„Palaikome direktyvą ir tikiuosi, kad signalas, jog Europos Sąjunga gali susitarti dėl minimalių pajamų apsaugos, įvyks ir sprendimai bus priimti“, – kalbėjo M. Navickienė.
Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė taip pat patikino, kad direktyva nustatomi tik kriterijai.
„Bendro (MMA – BNS) dydžio, vienodo ir Liuksemburgui, ir Lietuvai tikrai mes nesiruošiame nustatyti ir tai būtų utopija“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
Anot jos, vienas kriterijų, nustatant minimalų darbo užmokestį, yra jo perkamoji galia, taip pat – skurdo lygis.
„Svarbu įvertinti ir dar vieną dalyką, koks galėtų būti tas deramas atlyginimas, tai čia iš tikrųjų mes įrašome prie kriterijų, jog galėtumėme naudoti įprastai tarptautiniu lygmeniu naudojamas vertes, tai yra 60 proc. bruto darbo užmokesčio medianos, arba 50 proc. vidutinio atlyginimo dydžio – toks galėtų būti minimalaus atlyginimo dydis“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
Šią savaitę Europos Parlamentas turėtų patvirtinti mandatą dėl derybų su ES Taryba dėl minimalios algos direktyvos. Lapkričio 11 dieną EP poziciją jau patvirtino Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas, pranešė EP biuras Lietuvoje.
Pasak V. Blinkevičiūtės, ji tikisi, kad dauguma parlamentarų palaikys derybų pradžią.
„Kuomet nustatysime direktyvos kriterijus, pasikeitus politinei valdžiai bet kurioje valstybėje, tame tarpe ir Lietuvoje, niekas negalės kaip nors kitaip imtis vertinti minimalios algos nustatymo, nes galios direktyva, perkelta į mūsų teisę“, – sakė europarlamentarė.
Europarlamentaras Petras Auštrevičius sako, kad svarbu nepamiršti ir konteksto, kitų veiksnių, darančių didelę įtaką atlyginimams: makroekonominės politikos, darbo našumo, kvalifikacijos kėlimo.
„Sakyčiau, mūsų pagrindinis tikslas turėtų būti vidutinio atlyginimo didinimas, darbuotojų kvalifikacijos auginimas ir mokymasis visą gyvenimą ir kuo daugiau uždirbančių žmonių, galinčių išlaikyti savo šeimas, nei kalbėti apie vien tiktai minimalios algos reikalus kaip išsigelbėjimą“, – sakė P. Auštrevičius.
V. Blinkevičiūtė pabrėžė ir direktyvos dėmesį kolektyvinėms deryboms.
„Lietuva, deja, yra vienoje iš paskutiniųjų vietų Europos Sąjungoje pagal aprėptį kolektyvinių derybų. Skirtingais vertinimais, šio rodiklio lygis Lietuvoje siekia 7-15 proc., tai yra tiktai tiek yra asocijuotų darbuotojų, kur kolektyvinių derybų metų galima nustatyti darbo užmokestį, tame tarpe ir minimalų darbo užmokestį būtų galima nustatyti“.
„Mes įtvirtintame nuostatą šitoje direktyvoje, kad ta aprėptis kolektyvinių derybų turėtų būti ne mažesnė, kaip 80 proc.“, – kalbėjo socialdemokratų politikė.
Komentuodama, ar yra svarstymų Europoje išvis neapmokestinti MMA, ocialinės apsaugos ir darbo ministrė sakė, kad apie tai direktyvoje nekalbama, o Lietuvai tai kainuotų brangiai.
„Jeigu paskaičiuoji, tiesiog taip ramiai, kiek tai kainuotų, tai apie 600 mln. eurų ir šiai dienai valstybei būtų per brangus toks sprendimas“, – sakė M. Navickienė.
Europos Komisija (EK) pernai spalį pateikė siūlymą suvienodinti MMA nustatymo kriterijus bendrijos narėms.
Komisijos pasiūlymą turi apsvarstyti Europos Parlamentas ir ES Taryba. Jei direktyva bus priimta, valstybės narės per dvejus metus jos nuostatas turės perkelti į savo nacionalinės teisės aktus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjeras: Maisto taryba – ne kainų kontrolės mechanizmas
Premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad Maisto taryba nevykdys kainų kontrolės, nes jos funkcijų spektras bus daug platesnis. Anot Vyriausybės vadovo, naujoji institucija rūpinsis kainų skaidrumu, sveikesne visuomenės mityba ir stebės importo konkuren...
-
Paukščių gripas – jau Lietuvoje: VMVT turi prašymą
Lietuvoje registruotas pirmasis šiemet paukščių gripo atvejis laukinėje gamtoje. Kaip pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), nuo šios ligos nugaišusi gulbė buvo rasta Alytaus rajone, Kriokialaukio se...
-
Paluckas: yra tam tikrų neapibrėžtumų, kuriuos geriausiai išspręstų Europos vadovai
Premjeras Gintautas Paluckas pirmadienį pareiškė, kad prezidentui Gitanui Nausėdai teks kertinis vaidmuo, Europos Sąjungoje (ES) tariantis dėl bendrų mechanizmų finansuoti krašto apsaugai. ...
-
Žada drausminti be priežasties praleidusius Seimo posėdžius
Premjeras Gintautas Paluckas pritaria Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlymui sumažinti parlamentines išlaidas ir griežčiau bausti tuos parlamentarus, kurie be pateisinamų priežasčių nelankys posėdžių. ...
-
Paluckas: kiekvienas iš šių incidentų kainuoja labai rimtus pinigus
Baltijos jūroje sekmadienį pažeidus dar vieną kabelį, premjeras Gintautas Paluckas pabrėžia, kad nuo tokių galimai sabotažo aktų nukenčiančias valstybes finansiškai galėtų paremti Europos Sąjunga (ES). ...
-
Premjeras: antros pakopos pensijų sistema bus lankstesnė
Premjeras Gintautas Paluckas šią savaitę žada pateikti siūlomus pensijų kaupimo sistemos pakeitimus. Jo teigimu, bus siūlomas kiek lankstesnis reguliavimas – paprastesnės pasitraukimo sąlygos bei disponavimas fonduose sukauptomis lė&scaro...
-
Lenkijoje kilusio skandalo gijos gali pasiekti ir Lietuvą?
Baltarusiški traktoriai iš Lietuvos laukų neišnyko. Vien šiemet Lietuvoje registruoti 42, nors jų vežtis nevalia jau devynerius metus, nes neatitinka europinių taršos standartų. Lenkijoje dėl baltarusiškų trakto...
-
Siūlo griežčiau kontroliuoti gydymo įstaigas, didinti baudas
Galimybes piktnaudžiauti kontroliuojant valstybinių lėšų panaudojimą gydymo įstaigose nustačiusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo dažniau taikyti atsakomybę, griežtinti baudas. ...
-
Į Turto banko rankas pateko 682 objektai – tarp jų ir vadinamieji Seimo garažai
Praėjusias metais Turto banko rankas pateko 682 turto objektai, kurie buvo perimti iš valstybės įstaigų, paveldėti valstybės ar perimti likvidavus įmones. Į bendrą turto objektų skaičių įeina ir 178 pastatai bei patalpos, kuriuos Turto bank...
-
Ministrė: vidutiniškai tris mėnesius ieškoti darbo ir gauti pašalpą – normalu
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pareiškė, kad kelis mėnesius nedarbo išmokas gaunantys žmonės nepiktnaudžiauja sistema – anot jos, vidutinis trijų mėnesių buvimo bedarbiu laikotarpis yra normalus. ...