Geriausiai Lietuvą reprezentuojanti apskritis

Pasak J. Kalendienės, Kauno apskritis pagal daugumą rodiklių atspindi Lietuvos vidurkį ir išsiskiria dviejų savivaldybių – Kauno miesto ir Kauno rajono – lygiavertiškumu. Be to, čia yra santykinai daugiau įsikūrusių labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių nei vidutiniškai Lietuvoje – atitinkamai 10 ir 9 proc.

„Ši ypatybė gali reikšti, kad sparčiau modernizuojant ir auginant tokių įmonių produktyvumą, galima efektingai pagerinti viso Kauno regioną ekonomiką ir padidinti darbuotojų atlyginimus. Stebėdami Kauno pramonės įmonių apyvartą matome, kad jos sudaro bent penktadalį visų regione veikiančių įmonių apyvartos“, – sakė ILTE ekonomistė.

Tačiau nors Kauno regiono pramonė, pasak J. Kalendienės, sėkmingai pritraukia tiesiogines užsienio investicijas, o prie to reikšmingai prisideda Kauno Laisvosios ekonominės zonos veikla, vis dėlto Kauno regiono negalima vadinti pramoniniu – čia yra vystomos ir kitos, ne mažiau svarbios veiklos. Nepaisant to, pramonės produktyvumas Kauno apskrityje yra nežymiai mažesnis nei Lietuvos vidurkis.

Didesniam pranašumui reikalinga inovacijų plėtra

Kauno apskrities pramonė pasižymi didžiule įvairove – nors čia dominuoja chemijos ir baldų gamybos šakos, sėkmingai gaminančios produkciją visai Europai, taip pat aktyviai veikia ir didesnės elektros mašinų bei įrangos gamintojų įmonės. Didžiulis potencialas yra stebimas ir biotechnologijų srityje.

Jonė Kalendienė. ILTE nuotr.

Pasak J. Kalendienės, palyginti su kitais Lietuvos regionais, Kauno pramonės pranašumą neabejotinai lėmė susiklosčiusios puikios galimybės, tokios kaip turimi reikalingi infrastruktūriniai resursai ir skatinamosios priemonės.

„Kauno įmonės savo veiklą gali sklandžiai vykdyti dėl tinkamai pritaikytos mokslų ir tyrimų bazės. Pavyzdžiui, biotechnologijų pramonės įmonės čia gali užtikrinti sėkmingą veikimą dėl itin koncentruotos medicinos ir maisto technologijų mokslų bazės.

Be to, Kauno regionas sulaukia daugiau skatinamųjų lėšų nei Sostinės apskritis. Tiesa,  kalbant ne apie mokslinių tyrimų ir eksperimentinė plėtros inovacijų sritį, čia stebime augančias įmonių išlaidas, kai daugumoje kitų regionų, šios išlaidos mažėja“, – pastebėjo J. Kalendienė.

Pašnekovės teigimu, pramonės tendencijos pabrėžia inovacijų plėtros svarbą – ateities sėkmė ir aukštas konkurencingumo lygis šiuo metu yra siejamas su moderniu pramonės įmonės technologiniu atsinaujinimu. Tačiau, pasak J. Kalendienės, Kauno regiono pramonė inovacinei veiklai išleidžia 3 kartus mažiau nei Vilniaus apskritis, o tai gali stabdyti regiono pranašumą.

Šiuo metu pramonės modernizavimui yra pristatyta galimybė įvairaus dydžio įmonėms pasinaudoti finansine priemone „Pokytis“. Šioms paskoloms iš viso yra numatyta daugiau nei 230 mln. eurų.

Tikslingas finansavimas inovatyviam įmonių atsinaujinimui

Augant pramonės įmonių inovacinių veiklų finansavimo paklausai, toliau atsižvelgiama ir į kitas pramonei reikšmingas sritis. Viena jų – įmonių procesų efektyvumą gerinanti skaitmenizacija.

ILTE Klientų ir finansavimo sprendimų tarnybos vadovės Giedrės Gečiauskienės teigimu, tik nedidelei pramonės įmonių daliai pavyksta technologiškai atsinaujinti savo lėšomis, todėl finansavimas iš šalies yra reikalingas. 

„Remiantis 2024 m. ILTE atliktu verslo finansavimo poreikio vertinimu, finansavimas reikalingas net 60 proc. Įmonių. 30 proc. pramonės įmonių, kurioms reikia finansavimo, jo ieško veiklos modernizavimui. Laiku ir tikslingai pasinaudojus finansavimu įmonės gali reikšmingai modernizuoti ir suefektyvinti savo veiklą“,– teigė ILTE Klientų ir finansavimo sprendimų tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė.

Pasak ILTE atstovės, šiuo metu pramonės modernizavimui yra pristatyta galimybė įvairaus dydžio įmonėms pasinaudoti finansine priemone „Pokytis“. Šioms paskoloms iš viso yra numatyta daugiau nei 230 mln. eurų.

Galimybė įgyvendinti pokyčius

Verslo skaitmeninimui, modernizavimui ir transformacijai skirta finansinė priemonė „Pokytis“ leis įmonėms pasiskolinti lengvatinėmis sąlygomis iki 10 mln. Eur iki 10 metų laikotarpiui.  Pagal priemonę finansuojami nauji, dar nepradėti projektai.

Dėl paskolos besikreipiančioms įmonėms gali būti suteikiamas iki 75 proc. siekiantis investicinio projekto finansavimas. 25 proc. jo sumos įmonės turės prisidėti savo arba kitų privačių investuotojų lėšomis. Palūkanos kintamos, susidedančios iš 1 proc. maržos  ir 6 mėn. EURIBOR. Įgyvendinus finansuojamą projektą ir pasiekus nustatyto dydžio rodiklį, verslai gali gauti iki 10 proc. dotaciją suteiktos paskolos sumos daliai nurašyti.

Paskolų sutartys pasirašomos iki 2029 m. birželio 30 d., o paskolos lėšos išmokamos ne vėliau kaip iki 2029 m. gruodžio 31 d.

Finansinė priemonė bendrai finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Daugiau informacijos rasite ILTE svetainėje. 

Konsultacijai dėl finansinės priemonės „Pokytis“ kreiptis telefonu +3705 210 7510 arba uzklausos@ilte.lt.