- Reda Petrikaitė (LNK)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujametinė „dovana“ vairuotojams: nuo sausio 1-osios benzinas brangs 6, dyzelinas – mažiausiai 13 centų. Nors ir nepatenkinti, gyventojai neslepia, jog mokės tiek, kiek reikės, ir kelionių automobiliu atsisakyti nežada. Bet labiausiai nerimaujama dėl verslo – esą vežėjai išsiveš pinigus į kaimynines šalis, bakus pildys ten, o kelius nudėvės ir aplinką toliau terš Lietuvoje.
Naujai valdžiai neramu.
„Mes čia važiuojame, mums dar čia viskas gražu, mes tokie kieti, nuostabūs ir panašiai. Manau, kad sausio 2 dieną, tiksliau sausio 1 dienos rytą, nebebus tas šampanas lengvai šaudomas“, – šnekėjo „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Pirmą Naujųjų metų dieną degalinių švieslentės atrodys jau visai kitaip.
Dėl padidintų akcizų litras benzino brangs 6 centais, litras dyzelino – mažiausiai 13, kai kurie skaičiuoja – iki 16 centų. Akcizo ir PVM mokesčiai sudaro maždaug pusę galutinės degalų kainos.
„Papildomai pačios rinkos įtaka, papildomai biodalies kaina, rinkos kaina tuo metu“, – teigė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Įtakos kainai turės ir koncentruota degalinių rinka.
„Pokytis gali priklausyti ne nuo įstatymų leidėjų, kurie numato pokytį, o tiesiog nuo degalinių sprendimų, kokį antkainį taikyti“, – kalbėjo „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas.
Gyventojai didelio pasirinkimo neturi, o verslas ieškos, kur pigiau.
„Tos degalinės, kurios yra pasienyje, tikrai nukentės, bet iš kitos pusės, tai yra labai logiškas verslo sprendimas. Jeigu tu gali žaliavą nusipirkti pigiau kitoje valstybėje, be abejo, kad tu tai ir darysi“, – aiškino banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Tos degalinės, kurios yra pasienyje, tikrai nukentės, bet iš kitos pusės, tai yra labai logiškas verslo sprendimas.
„Verslas tikrai turi galimybių persiorientuoti, lyginant dabar kainų paritetą su ta pačia Lenkija, tai tikrai yra didžiulė rizika, kad netgi Lietuvos biudžetas patirs tam tikrą spaudimą“, – tikino „Circle K“ degalų kategorijos vadovas Baltijos šalims Rokas Laurinavičius.
Degalai brangsta ir dėl didesnės CO2 dedamosios, ir dėl didesnės biodegalų dalies litre dyzelino. Lietuva įsipareigojusi mažinti taršą aplinkai.
„Tarša apskritai nesumažės, nes transportas kaip važiavo, taip ir važiuos, keliai toliau dėvėsis. Tie pokyčiai nėra vienareikšmiški“, – nurodė R. Laurinavičius.
„Būtent dyzelino kainų dinamika yra svarbesnė, nes dyzelinas yra transportavimo kaštų elementas, brangstant dyzelinui, automatiškai didėja ir prekių, ir kai kurių paslaugų kainos“, – tikino banko „Citadele“ ekonomistas.
Kelionės pabrangti galėtų ir nevairuojantiems.
„Artimiausiu metu, matyt, ne, bet tolimesnėje perspektyvoje. Vežėjai niekada neskuba didinti kainų, visą laiką žiūri, kaip čia bus, kaip čia gausis padidinus akcizą“, – kalbėjo Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis.
Optimistinis variantas – degalai brangs mažiau, nei dabar skaičiuojama. Prognozuojama, kad kitąmet dar atpigs nafta.
„Prognozės remiasi tuo, kad Donaldo Trumpo administracija sumažins aplinkosauginius reikalavimus ir staiga į rinką plūstels pigi amerikietiška nafta. Ko rinka nesupranta – kad jeigu tu šiandien panaikini aplinkosauginius reikalavimus, realiai naftos pasiūla Amerikoje gali padidėti po metų ar net po pusantrų metų“, – šnekėjo banko „Citadele“ ekonomistas.
Naujai Vyriausybei siūloma pagalvoti apie dalies akcizo grąžinimą. Esą kai kurios Europos valstybės tai jau taiko.
„Būtų galima galvoti apie kaimyninių šalių akcizą ir mūsų akcizą, skirtumą tarp jų, jo dalį ar jį patį, šį skirtumą grąžinant Lietuvoje registruotoms įmonėms“, – teigė R. Laurinavičius.
Tiesa, gyventojams iš to nebūtų jokios tiesioginės naudos.
Degalų kainos kiltų mažiau ir tuo atveju, jei gamintojai susimažintų maržas. Šiemet galutinėje degalų kainoje jos sudarė nuo 18 iki 23 centų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Opozicija dvejoja, ar valdantiesiems pavyks rasti lėšų gynybai skirti 5–6 proc. BVP6
Opozicinių liberalų bei „valstiečių“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai dvejoja, ar valdantiesiems tam pavyks rasti finansavimo šaltinių, siekiant artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vi...
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį11
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą6
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos11
Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti5
Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...
-
Premjero patarėjas: tai – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai3
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) premjero atstovas sako, kad Vyriausybė išlaidas šalies saugumui supranta plačiąja prasme. ...
-
Verslas apie gynybos finansavimą: „kosmosas“4
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus gynybos finansavimą 2026–2030 m. didinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), verslo bendruomenė sprendimą sveikina, o lėšas didinti ragina plečiant skolinimosi apimtis per europinius...
-
Registrų centras: Lietuvos NT vertė sparčiai kyla
Visas Lietuvoje esantis registruotas nekilnojamasis turtas (NT) šių metų sausio 1-ąją buvo įvertintas 205 mlrd. eurų – 9 proc. daugiau nei prieš metus, penktadienį pranešė masinį NT vertinimą atlikęs Registrų centras (RC)...
-
Uostamiesčio studentai nori mažiau mokėti už mašinų stovą1
Uostamiesčio studentai dažnai susiduria su automobilių stovėjimo vietų stygiumi. Mašinomis atvykstantys jaunuoliai neranda vietų, o ir pasistatę toliau nuo fakultetų vis tiek turi susimokėti rinkliavą. Visgi siekiant skatinti tvarumą siūlomo...
-
Skardžiui nepavyko panaikinti prievolių hidrotechninių statinių savininkams
Aplinkos ministerija teisėtai įpareigojo hidroelektrinių ir kitų hidrotechninių statinių naudotojus teikti informaciją apie vandens lygio pokyčius bei stebėti žuvų pralaidos efektyvumą, galutinai nusprendė teismas. ...