- Aurimas Ragelis (BNS), Lukas Juozapaitis (BNS)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Neįtikėtina, kiek litų dar neiškeitę gyventojai: jų pilna drevėse, po grindimis
Praėjus dešimtmečiui nuo euro įvedimo Lietuvoje šalies gyventojai dar yra neiškeitę apie 0,4 mlrd. litų, arba beveik 116 mln. eurų.
„Gyventojai dar atneša į Lietuvos banko kasas Vilniuje ir Kaune iškeisti litų. Tačiau pastebima, kad tiek bendra per metus iškeista litų suma, tiek keičiančiųjų skaičius mažėja“, – komentare BNS sakė Lietuvos banko (LB) Grynųjų pinigų departamento direktorius Deivis Stankevičius.
Anot jo, nesitikima, kad visi litai bus iškeisti, nes dalį jų žmonės pametė, paslėpė, neranda, išvežė į užsienį ar pasiliko atminimui.
LB Politikos, emisijos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė BNS teigė, kad pastaruoju metu gyventojai dažnai litų atneša juos radę netikėtose vietose, pavyzdžiui, tvarkydami paveldėtą turtą.
Anot jos, žmonės pasakoja radę paslėptų litų tarp drabužių, knygose, dovanų vokeliuose, senoje rankinėje, po grindjuoste ar grindimis, sienose, užkastus kieme.
„Iš įdomesnių atvejų – močiutė litų rado siūluose, buvo pamiršusi, kad paslėpė, pinigų rasta nupirktame traktoriuje, nupirktoje sodyboje, nupjovus medį – buvo įkišti į drevę“, – BNS teigė E. Lisinskaitė.
Centrinio banko duomenimis, pernai sausį–lapkritį atlikta apie 3,5 tūkst. litų keitimo operacijų – vidutiniškai po 15 per darbo dieną vidutiniškai iškeičiant po 14 tūkst. litų, arba 4,1 tūkst. eurų.
Didžiausia pernai vienu kartu atnešta iškeista suma, E. Lisinskaitės teigimu, siekė 30 tūkst. litų, arba 8,7 tūkst. eurų.
Litų rado siūluose, buvo pamiršusi, kad paslėpė, pinigų rasta nupirktame traktoriuje, nupirktoje sodyboje, nupjovus medį – buvo įkišti į drevę.
Pasak LB, apyvartoje dar esančių banknotų vertė sudaro apie 0,3 mlrd. litų, monetų – 0,1 mlrd. litų, arba atitinkamai 86,9 mln. ir 29 mln. eurų.
Per dešimtmetį nuo euro įvedimo gyventojai LB kasose iškeitė 5,4 mlrd. litų, arba 1,56 mlrd. eurų.
Likus metams iki euro įvedimo – 2014 metų pirmąjį ketvirtį – apyvartoje buvo 11,278 mlrd. litų, prieš pat euro įvedimą 2014-ųjų pabaigoje – 5,805 mlrd. litų, o po euro įvedimo 2015 metų pabaigoje – 535,3 mln. litų.
Litai į eurus nemokamai ir neribotą laiką keičiami Lietuvos banko kasose Vilniuje ir Kaune.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Didelė avarija Karaliaus Mind...
-
KMT ketvirtfinalio rungtynės:...
-
Citadele KMT ketvirtfinalio ru...
-
Terorizuojama Panemunė...
-
Iškilminga karių rikiuotė N...
-
Spaudos konferencija po Valsty...
-
Sugiharos namų ekspoziciją a...
-
2025 m. „Eurovizijos“ atra...
-
Atidarytas Vilniaus trumpųj...
-
Eurolyga: Kauno „Žalgiris...
-
Vis sunkiau renkama parama UkrainaiLietuviai pernai aktyviausiai aukojo į ūmias krizines situacijas pakliuvusiems tautiečiams, rodo aukojimo platformos Aukok.lt duomenys. ...
-
Žiniasklaida: ES svarsto nutraukti prekybos tyrimą dėl Kinijos padarytų nuostolių Lietuvai10Europos Sąjunga (ES) svarsto, ar nutraukti jautrų prekybos tyrimą prieš Kiniją dėl įtariamos ekonominės prievartos, nukreiptos prieš Lietuvą. ...
-
Dėl laidojimo pašalpos – priekaištai: dabartinės užtenka tik karstui nusipirkti16Valdžia nesutaria, ar didinti ir kiek laidojimo pašalpą. Kasmet ji didinama maždaug 100 euru, tačiau Seimas dar pernai pasiūlė pašalpą padvigubinti. Vietoj dabar, mirus žmogui, išmokamos vienkartinės 560 eurų sumos – mokėt...
-
Šadžius: jei nesirūpinsi tvariu gynybos finansavimu, kažkuriuo momentu už skolas mokėsi dvigubai12Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta – krašto gynybos finansavimo didinimas tik skolintomis lėšomis turi nemažai trūkumų. Ministro teigimu, politikai, nepasirūpinę, kaip išlaidas pagrįsti tvariais ša...
-
Darbdaviai priešinasi Ruginienės iniciatyvai: kainuotų iki 200 mln. eurų12Seimui pirmu balsavimu pritarus siūlymui Sausio 13-ąją padaryti nedarbo diena, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė palaiko idėją įvesti papildomą laisvadienį, neatsisakant kitos nedarbo dienos. Tokią iniciatyvą neigiamai vertina v...
-
Opozicija dvejoja, ar valdantiesiems pavyks rasti lėšų gynybai skirti 5–6 proc. BVP6Opozicinių liberalų bei „valstiečių“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai dvejoja, ar valdantiesiems tam pavyks rasti finansavimo šaltinių, siekiant artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vi...
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį11Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą6Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos11Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti5Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...