Įtraukti dienpinigius

Siūlymų teikiančios VRM teigimu, Lietuvoje sparčiai daugėja užsieniečių – jie 2024 m. sudarė 7,7 proc. visų šalies gyventojų, o 2022 m. šis rodiklis siekė 3,6 proc. Daugiausia užsieniečių (15,8 tūkst.) per 2023 m. atvyko iš Baltarusijos. Anot VRM, augantis atvykėlių srautas kelia grėsmę, darosi vis sunkiau užtikrinti asmenų kontrolę ir integracijos procesus.

Svarstydamas galimybes griežtinti užsieniečių įdarbinimo sąlygas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) priėmė siūlymą į fiksuotą užsieniečių atlyginimą įtraukti dienpinigius. Šis pakeitimas, anot komiteto pirmininkės Paulės Kuzmickienės, tenkina tiek darbdavių atstovus, tiek parlamentarus.

Taip pat, kaip pabrėžė konservatorių frakcijos atstovė, VRM siūlymai skatina įdarbinti kvalifikuotesnius užsieniečius, taip kuriant aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietas.

„Man atrodo, komitete buvo surastas balansas, susikalbėta su darbdavių organizacijomis, pakankamai įsiklausyta“, – sako P. Kuzmickienė.

„Komitete pozicija buvo gana aiški. [...] Manau, visi mato kelias dedamąsias, kurios padeda apsispręsti, – svarbią saugumo dedamąją ir darbo rinkos kokybinį, aukštos pridėtinės vertės darbo rinkos siekį. [...] Apsisprendėme gana vieningai, tai šį bei tą pasako“, – priduria parlamentarė.

Akcentuoja tarnybų darbą

Nors verslo atstovai apskritai teigiamai vertina Vyriausybės iniciatyvą, transporto sektoriuje nerimaujama, kad ateityje gali pritrūkti darbuotojų.

Vežėjų asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Vytautas Milėnas teigia iš esmės palaikantis VRM siūlymą griežčiau reguliuoti užsieniečių įdarbinimą. Tačiau transporto sektorius, jo teigimu, pritaria ketinimams į fiksuotą 1,2 proc. bruto darbo užmokesčio siekiantį atlyginimą įskaičiuoti dienpinigius, o darbuotojų kvotų ragina atsisakyti.

„Manau, kad kvota išvis nereikalinga – tiek, kiek reikia transporto įmonėms, reikia leisti ir pasamdyti. [...] Visoje ES, vertinant Mobilumo paketo reikalavimus, dienpinigiai yra įskaičiuojami į vidutinį atlyginimą. Jeigu įskaičiuojami dienpinigiai kitose valstybėse, būtų teisinga tai daryti ir Lietuvoje. Tad VRM siūlymas yra priimtinas, sveikintinas“, – akcentuoja V. Milėnas.

„Visą laiką reikia galvoti, be jokios abejonės, apie valstybės saugumą. Valstybės saugumą užtikrina ir ekonominė valstybės situacija. Transporto sektoriaus indėlis į valstybės bendrąjį vidaus produktą (BVP) yra gana žymus ir siekia 11–12 proc., todėl, priimant sprendimus, reikia pasverti viską. [...] Reikia daryti pagrįstus apribojimus“, – Trečiųjų pasaulio šalių darbuotojų kvotų sistemą kritikuoja jis.

Atlyginimų kilimo vidurkis vis tiek buvo apie 12 proc. Visos kalbos, kad užsieniečiai atėmė iš mūsų darbą [...] yra tuštokos.

Vežėjų atstovo žiniomis, Lietuvos transporto sektoriuje šiuo metu dirba apie 86 tūkst. vairuotojų, iš kurių vien baltarusių yra apie 48 tūkst., o ukrainiečių – apie 20 tūkst. V. Milėno teigimu, likusi dalis vairuotojų yra atvykėliai iš Šri Lankos, Malaizijos, Vidurinės Azijos valstybių – Kazachstano, Kirgizijos ir kitų Trečiųjų pasaulio šalių.

Pasak V. Milėno, vietoj nustatytų kvotų valstybės saugumą galėtų užtikrinti didinama biudžeto dalis, skiriama imigracijos procesus kontroliuojančioms institucijoms – Valstybės saugumo departamentui (VSD) ir Migracijos tarnybai.

„Įvedus apribojimų vairuotojų trūks dar labiau, nes jų labai smarkiai trūksta ir visoje Europoje. [...] Turėtume apsvarstyti, galbūt reikia stiprinti tarnybas, kurios turi užsieniečius darbuotojus kontroliuoti iš pinigų, kuriuos suneša transporto sektorius į valstybės biudžetą. Reikia žiūrėti kompleksiškai. [...] Jeigu institucijos nespėja su šitais pajėgumais, kurie yra, mūsų manymu, juos galima būtų stiprinti. Transporto sektorius įneša žymią dalį, sumoka pakankamai mokesčių“, – pabrėžia „Linavos“ vadovas.

Aukštesnė pridėtinė vertė

Atsakydama į transporto sektoriaus kritiką dėl kvotų įvedimo, parlamento SRDK pirmininkė pabrėžia, kad komitetas ir parlamentas visų pirma orientuojasi į aukštesnės pridėtinės vertės darbo jėga paremtą valstybės ekonomiką.

„Nebelieka profesijos sąrašų arba, tiksliau, išlieka tik aukštos pridėtinės vertės profesijos. [...] Išlieka galutinis poreikis vertinti ne tik išsilavinimą arba kvalifikaciją pagal dokumentą, bet ir vertinti įgytas kompetencijas. Tikslas yra išlaikyti požiūrį į darbo rinką per kokybės, o ne per kiekybės principą“, – sako P. Kuzmickienė.

„Atrodytų, VRM siūlymas sudeda saugiklius, kad darbo rinka neužsidarytų, judėtų, bet vis dėlto būtų ir šiokių tokių kriterijų darbuotojams. Manau, ta diskusija, kuri vyko komitete, įrodo, kad darbdavių organizacijoms šiek tiek kitaip kai kurie klausimai atrodo, bet vis dėlto šiuo metu tai yra subendrintas pasiūlymas. Žinoma, situacija gali keistis“, – priduria politikė.

Siūlo nesigręžioti atgal

Tiesa, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK), kuriai priklauso ir „Linava“, prezidentas Vidmantas Janulevičius aiškina visiškai palaikantis VRM siūlymus. Jo teigimu, priimti konkrečius sprendimus dažnai trukdo nesibaigiančios diskusijos, todėl V. Janulevičius siūlymus svarstysiančius komitetus ragina nesigręžioti atgal.

„Mes pritariame SRDK pritarimui. Faktas, kad Lietuva turi būti saugesnė šalis. [...] Aišku, šie siūlymai labai brangiai kainuos verslui, samdančiam vairuotojus, [...] bet jokių kitų papildomų mokesčių mes nesiūlome. Norime, kad į darbo užmokestį įskaičiuotų lygiai taip pat ir dienpinigius, kaip yra pasiūlyta SRDK ir kad kiti komitetai lygiai taip pat tai palaikytų“, – sako LPK vadovas.

Anot V. Janulevičiaus, siūlymai apsaugo valstybės nacionalinio saugumo interesus ir užtikrina užsieniečių darbuotojų teises. Todėl, jo vertinimu, šioje situacijoje visoms suinteresuotoms pusėms reikia ieškoti kompromiso.

„Negalime dabar išeiti ir sakyti, kad norime didinti kvotą. Aišku, mums norėtųsi jos didesnės, bet [...] nesinori gręžiotis atgal. Tikimės to paties ir iš visų partijų, ir iš profsąjungų, ir iš Vyriausybės, kad mes judėsime šiuo keliu. Negaišime laiko, nes [...] tada sprendimai vilkinami ir, aišku, tiek žmonės, tiek verslas praranda galimybę įdarbinti ir įsidarbinti, judėti į priekį“, – tikina jis.

Pramonininkų atstovas tuščiais pavadino teiginius, kad atvykstantis užsieniečių darbuotojų srautas mažina galimybes įsidarbinti vietiniams specialistams. Atvirkščiai, V. Janulevičiaus vertinimu, kvalifikuotų užsieniečių įdarbinimas kurs aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką, kurioje kils ir darbuotojų iš Lietuvos atlygis.

„Noriu pažymėti, kad tik 7 proc. rinkoje esančių užsieniečių darbo vietų yra žemos pridėtinės vertės. [...] Matome, kad užsieniečiams atlyginimas tinka. Jie nesumažino lietuvių darbuotojų atlyginimų – praeitais ir užpraeitais metais atlyginimai augo dviženkliais skaičiais, buvo ir 12, ir 14, ir 11 procentinių punktų, priklausomai nuo sektoriaus. Atlyginimų kilimo vidurkis vis tiek buvo apie 12 proc. Visos kalbos, kad užsieniečiai atėmė iš mūsų darbą [...] yra tuštokos“, – teigia V. Janulevičius.

Po svarstymo Nacionalinio saugumo ir gynybos, Užsienio reikalų komitetuose šią savaitę suderinti siūlymai bus svarstomi ir Seimo plenarinių posėdžių salėje. Kad būtų priimti, už šiuos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus parlamentas dar turės balsuoti du kartus.

Sugriežtinimų užsieniečių įdarbinimui numatančias Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas balandžio pradžioje palaikė ministrų kabinetas, o praėjusią savaitę joms pritarė ir parlamento SRDK.