- Goda Vileikytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Būsto nuomos rinka Lietuvoje stabilizavosi – kainos svyruoja nežymiai, pasiūla panaši į paklausą, sako nekilnojamojo turto (NT) ekspertai.
NT bendrovės „Capital“ valdomasis partneris ir NT brokeris Kaune Česlovas Savickas sako, kad 2022-aisiais metais į Lietuvą atvykus daug ukrainiečių ir jiems užplūdus nuomos rinką, lietuviai dar aktyviau susidomėjo investicijomis į NT.
Anot jo, įsigiję butus dar nepradėtuose projektuose jų savininkai juos rinkoje realizuoja tik dabar.
„Būdavo (2022 metais – BNS) keliasdešimt procentų didesnė nuomos kaina nei įprastai, bet per pastaruosius metus, ką aš galiu pasakyt, kad nemažai žmonių investavo į nekilnojamąjį turtą, nemažai žmonių įsigijo butų naujos statybos projektuose, (...) kai visas šitas bumas buvo 2022 metų gale, tai (...) dažnu atveju tu patį turtą gauni, pradedi juo disponuoti tiktai po kokių metų, kartais ir dvejų“, – BNS sakė Č. Savickas.
NT brokeris Vilniuje Arūnas Pranevičius sako, kad rugpjūtį nuomos rinka paprastai itin suaktyvėja.
„Rugpjūtis yra karščiausias mėnuo per visus metus, čia taip tiesiog istoriškai susiklostę yra, kad tuo metu daugiausia ir nuomininkai keičia būstą, (...) ir yra studentų, kurie atvažiuoja į Vilnių, jie irgi įneša savo į tą suaktyvėjimą. Atvažiuoja ir iš užsienio studentai lygiai taip pat. (...) Dėl NATO irgi, vokiečių kariai atvažiuoja“, – BNS sakė jis.
A. Pranevičius teigia, kad 2022 metais kilusios būsto nuomos kainos stabilizavosi, tačiau nenukrito, todėl studentams ir mažesnes pajamas uždirbantiems jaunesniems žmonėms tapo sunkiau išsinuomoti vieno kambario butus.
„Jiems (studentams – BNS) yra sudėtingiau, nes, pavyzdžiui, kainos 3-4 metus atgal – jos tikrai buvo mažesnės. Lyginant analoginius variantus, tai kaina pakilusi bent 200 eurų per tuos keturis metus“, – teigė A. Pranevičius.
Jo teigimu, dėl šios priežasties Vilniuje populiarėja itin mažo ploto – 8-15 kv. metrų ploto butai, kuriuose telpa tik patys būtiniausi daiktai ir įrenginiai.
„Tie būstai ypač mažos kvadratūros, jie gali pasiūlyti mažesnę nuomos kainą nei vieno kambario butas. Natūralu, kad kuo kaina mažesnė, tuo susidomėjusių tokiu turtu yra daugiau. Tada konkurencija į tą nuomojamą „mikro“ butą yra didelė“, – sakė A. Pranevičius.
Tuo metu Č. Savickas teigė, kad Kaune itin pigių butų butų rinka traukiasi.
„Kaune pasitvarkė nuomos rinka į gerąją pusę tuo, kad praktiškai tų vadinamų „lavonų“ arba prastos kokybės butų nuomai liko labai nebedidelis procentas. Kas pasikeitė nuomos rinkoj per paskutinius keletą metų, kad į rinką dėl konkurencijos atėjo labai daug tvarkingų, gerų, suremontuotų butų“, – sakė Č. Savickas.
Vis dėlto Č. Savickas pažymėjo, kad keičiasi ir nuomininkų lūkesčiai.
„Lūkesčiai keičiasi, nes nori gero būsto už tiek pat (kiek prastos kokybės būstas kainuoja – BNS). (...) Žmonės paskambina ir sako „o tai čia butas senos statybos ir jūs tiek už jį norit!“, bet jūs už 100 eurų norit tokį išsinuomot?“ – sakė NT specialistas.
„Studentai dviese kooperuojasi ar ieško kažkokių kitokių alternatyvų. Yra co-living'ų tikrai daug pristatyta, tarp jų irgi yra tam tikra konkurencija. Aišku, ten nuomos kaina irgi yra nemaža, bet jie gauna tokių papildomų bonusų nuomos“, – pridūrė A. Pranevičius.
Lankomiausio Lietuvoje NT nuomos portalo „Aruodas.lt“ duomenimis, liepą, palyginti su 2023 metų liepa, būstai nuomai Vilniuje siūlomi už 2,4 proc. didesnę kainą.
Liepą portale taip pat 19 proc. daugiau – 1,7 tūkst. – skelbimų nei prieš metus.
Kaune liepą būstai vidutiniškai nuomojami už 1,7 proc. didesnę kainą nei prieš metus, o skelbimų yra 3 proc. daugiau (680). Klaipėdoje nuomos kaina 0,1 proc. didesnė, skelbimų – 63 proc. daugiau (174).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pokyčiai Lietuvos pramonėje: nebesame pigios darbo jėgos šalis?
Lietuvos pramonėje vykstantys robotizacijos ir automatizacijos pokyčiai rodo teigiamas tendencijas, tačiau ateityje didžiausią įtaką įmonių sėkmei turės ne tik technologijų diegimas, bet ir reikiamų kompetencijų specialistų ugdymas, pastebi pram...
-
Klišonis: dabartinė kelių būklė netenkina nei gyventojų, nei savivaldybių, nei Vyriausybės
Norint gerinti kelių būklę, būtina bent puse milijardo eurų didinti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžetą, mano Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis. ...
-
Ruošiantis atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos – svarbus priminimas gyventojams
Artėjant Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad gyventojams nereikia atlikti joki...
-
Aptarnavimo sektoriaus darbuotojai patiria psichologinį klientų smurtą: kas dažniausiai kliūva?
60 proc. aptarnavimo sektoriaus darbuotojų patiria psichologinį klientų smurtą. Tai lemia ne tik nepasitenkinimą turimu darbu, bet ir nuolatinį stresą. Dėl ko kyla klientų nepasitenkinimas ir kaip to išvengti? Apie tai LNK žiniose žurnalistai...
-
Skiriama 50 mln. eurų: šia parama gali pasinaudoti kiekvienas gyventojas
Gyventojų saulės elektrinėms skirta dar daugiau nei 50 mln. eurų paramos. Vasario pabaigoje dėl jos galės kreiptis norintieji jas įsirengti, padidinti galią arba įsigyti iš nutolusių parkų. ...
-
Paukštyne – gripo protrūkis: nugaišo per 30 tūkst. vištų
Praėjusią savaitę Lietuvoje nustačius pirmąjį šiemet paukščių gripo atvejį laukinėje faunoje, gripo protrūkis jau užfiksuotas Šilutės rajono Vilkyčių paukštyne, iš daugiau nei 246 tūkst. ten laikomų vi&scaron...
-
Ekspertai: pensijų fondų lėšos „gelbėja“ šalies ekonomiką
Antros pensijų pakopos fondų valdytojai per tris 2024 metų ketvirčius Lietuvoje investavo 11,7 proc. fondų turto, o sistemai išlikus stabiliai 2030 metais šios investicijos galėtų išaugti iki 15,6 proc., sako Lietuvos investicinių ...
-
Mačiulis: palūkanų karpymas turėtų tęstis toliau
Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet toliau mažins palūkanų normas, o metų pabaigoje jos turėtų siekti mažiau nei 2 proc., prognozuoja Lietuvos komercinių bankų ekonomistai. ...
-
Šakalienė apie karių atlyginimų kėlimą: tai bus tokia liūto dalis
Kariuomenei pagal atlyginimų vidurkį tarp didžiausių šalies darbdavių pernai gruodį atsidūrus antroje vietoje, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad artimiausiu metu prioritetas bus teikiamas ne darbo užmokesčiui ...
-
Ekonomistai: pinigai gynybai – ir didinant mokesčius
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis siūlo tam papildomų lėšų ieškoti mažinant šešėlinę ekonomiką, valstybės išlaidas, sk...