- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo kilnojamųjų atrakcionų įrengimo, valčių ir dviračių nuomos bei prekybos griliais vasarą iki slidinėjimo įrangos nuomos, prekybos malkomis ir kalėdinėmis eglutėmis žiemą. Sezoniniam verslui itin aktualu tinkamai pasirengti, kad būtų išnaudotos vieno ar kito sezono metu atsiveriančios galimybės ir suvaldyti iššūkiai. „Pastebime, kad sezoninio verslo augimui būtinas ne tik lankstumas, bet ir pakankamas apyvartinių lėšų kiekis“, – pabrėžia smulkaus verslo partnerio „Credital verslui“ vadovas Linas Armalys.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad pasirengimas sezoninio verslo vystymui vyksta etapais. Tai įrangos atnaujinimas, patikrinimas, žaliavų įsigijimas, reklamos planavimas, darbo jėgos paieška, sąlygų derinimas su tiekėjais ir partneriais, leidimų ir licencijų išsiėmimas, atnaujinimas, prekybos ar paslaugų teikimo vietos išpirkimas ar nuoma. Svarbu, kad verslo pasirengimo metu būtų apgalvojami ir skirtingi finansiniai scenarijai.
Reikia tinkamai pasirengti
Vasara ne tik atostogų, bet ir atsiveriančių naujų galimybių sezoniniam verslui metas, reikia tik tinkamai jomis pasinaudoti. Savo eilės laukia ir žiemos sezono verslai, kuriems jau visai netrukus reikės pradėti ruoštis.
L. Armalio teigimu, sezoninio verslo veiklos ciklas yra pakankamai trumpas – nuo 1 iki 5 mėnesių – todėl per tokį ribotą laiką sunku augti iš vidinių įmonės resursų. Tam praverčia apyvartinio kapitalo finansavimo sprendimai. Dažnu atveju verslas renkasi kredito linijas arba paskolas su visos paskolos sumos grąžinimu termino pabaigoje, t. y. kai kas mėnesį mokamas tik mėnesinis paslaugos mokestis ar palūkanos, o visa paskola grąžinama tik sutarties pabaigoje, dažniausiai pasibaigus sezonui. Tokio pobūdžio paskolos leidžia augti dar greičiau ir įdarbinti pinigus po kelis kartus, nes nereikia mokėti mėnesinių paskolos dengimo įmokų.
„Tik pakankamas apyvartinių lėšų kiekis užtikrins maksimalius rezultatus. Sezoninis verslas paprastai skolinasi 3–6 mėnesiams, per tiek laiko paskolos pinigus dažnai sugebama įdarbinti 2–3 kartus ir gauti maksimalų pelną, kuris leistų išgyventi iki kito sezono. Verslininkas, matydamas verslo plėtros galimybes, pamatuotą skolinimąsi turėtų vertinti kaip priemonę uždirbti papildomo pelno, – sako L. Armalys.
Jis verslininkams pataria pasiruošti kelis verslo scenarijus ateinančiam sezonui, kad būtų galima tinkamai reaguoti į besikeičiančias sąlygas, nenumatytus veiksnius. Gali taip atsitikti, kad iš planuoto keturių mėnesių sezono tik vienas mėnuo bus tinkamas darbui, todėl reikia numatyti veiksmus, kurie leistų optimizuoti kaštus ir priimti kūrybiškus sprendimus pritraukiant klientų.
Finansinių srautų valdymas ir kliento edukacija
Kepsnių kepimo įranga prekiaujanti bendrovė „Griliai.lt“ itin jaučia verslo sezoniškumą, todėl verslą planuoja atitinkamai – šiltuoju metų laiku turima daugiau prekių, ne sezono metu – dirbama pagal užsakymus. „Jau žiemos metu užsisakome asortimentą, kad vasarą turėtume pakankamai prekių. Taip anksti užsakoma, nes gamintojai toli nuo Europos, Pietų Afrikos Respublikoje ar Azijoje. Tad darbas vyksta visus metus, skiriasi tik finansiniai srautai, šaltuoju metų laiku tenka daugiau investuoti, šiltuoju – ateina uždarbio ir finansinių „lašinių“ auginimo laikas. Bet kuriuo atveju – apyvartinių lėšų valdymas, pasitelkiant ir savo kapitalą, ir skolinantis verslui yra itin svarbu, siekiant užtikrinti savo verslo gyvybingumą ištisus metus“, – aiškina „Griliai.lt“ vadovas Mindaugas Kalvaitis.
Jis atkreipia dėmesį, kad kliento edukacija ir įpročių keitimas taip pat yra nemažiau svarbi verslo dalis. „Aiškiname ir rodome praktiškai, kad naudotis griliais galima visokiomis sąlygomis, ne tik vasarą, kaip kad buvo įprasta. Pamažu Lietuvoje atsiranda ir griliavimo kultūra. Tai žinios ir išmanymas, kaip teisingai naudotis kepsninėmis, kaip sveikai iškepti mėsą. Tai taip pat prisideda prie verslo stabilumo ištisus metus“, – sako M. Kalvaitis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimo Biudžeto ir finansų komitete – kitų metų biudžeto svarstymas
Kadenciją baigiantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį svarstys 2025 metų valstybės biudžeto projektą. ...
-
Vilniaus rajono savivaldybė Bezdonių aikštelę ir sklypus Riešėje skirs gyventojų poreikiams
Vilniaus rajono savivaldybės taryba nusprendė Bezdonyse esančios aikštelės teritoriją ir du Riešės žemės sklypus pritaikyti visuomenės poreikiams. ...
-
EK turėtų išmokėti Lietuvai dar 463 mln. eurų RRF subsidijos bei paskolos
Europos Komisija (EK) preliminariai teigiamai įvertino trečią Lietuvos prašymą išmokėti dalį paramos bei paskolos iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF). ...
-
V. Lopeta palieka „Swedbank“4
Vieno didžiausių bankų Lietuvoje „Swedbank“ Komunikacijos ir tvarumo tarnybos vadovas Valdas Lopeta traukiasi iš pareigų. ...
-
Ekspertai apie pirmąsias šildymo sąskaitas: džiaugtis dar anksti1
Gyventojus jau pasiekė pirmosios šildymo sąskaitos. Tiesa, šiemet pirmą kartą jos stebina maloniai. Sostinėje šilumos kilovatvalandė pigo trečdaliu. Tiesa, ekspertai atviri – džiaugtis gerokai mažesnėmis sąskaitomis dar an...
-
Ekonomistai skeptiškai vertina būsimos Vyriausybės žadamus pokyčius1
Pirmadienį pasirašius būsimos valdančiosios koalicijos sutartį, ekonomistai įvertino naujosios valdžios žadamus pokyčius. Nors ekspertai sako pritariantys poreikiui didinti valstybės biudžeto pajamas, jie įspėja, kad planuojami pokyčiai gal...
-
Juodąjį penktadienį kviečia pakeisti Žaliuoju1
Kasmet visame pasaulyje minint Juodąjį penktadienį, šiemet asociacija „Investors’ Forum“ kartu su partneriais kviečia atkreipti dėmesį į tvaresnį bet atsakingesnį vartojimą tądien minint Žaliąjį penktadienį. ...
-
V. Ąžuolas siūlo valstybės biudžete numatyti beveik 17 mln. eurų Mažeikių sporto arenos statybai2
Seimo narys, „valstietis“ Valius Ąžuolas registravo pasiūlymą 2025–2027 metų valstybės biudžeto projektui, kuriuo siūloma skirti 16,87 mln. eurų planuojamam statyti Mažeikių sporto ir pramogų centrui. ...
-
LEA: vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool“ išaugo 5,5 proc.
Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržoje pirmoje lapkričio pusėje buvo 5,5 proc. didesnė nei spalio mėnesį ir siekė 0,096 Eur/kWh be PVM. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, praėjusios savaitės vidutinė elektro...
-
Lietuviai nuogąstauja, kad atvykėliai perims darbo vietas: ar tai realu?25
Lietuvoje daugėjant imigrantų, tautiečių požiūris į juos, deja, keičiasi į blogąją pusę. Lietuviai nuogąstauja, kad atvykėliai perims darbo vietas, apkraus socialinių paslaugų sistemą ar bus linkę daryti nusikaltimus. Apie tai, kiek pagrįsto...