Prasideda startinis kovos su vienkartiniu plastiku etapas. Nuo sausio 1 d. įsigalios naujos Pakuočių ir pakuočių atliekų bei Atliekų tvarkymo įstatymų nuostatos, įgyvendinančios  Vienkartinio plastiko mažinimo direktyvą, draudžiančią teikti rinkai kai kuriuos vienkartinius plastikinius ir visus aerobiškai skaidaus plastiko gaminius. Tai kasdieniame gyvenime pastaraisiais metais vis gausiau naudoti stalo įrankiai, lėkštės, šiaudeliai, maišikliai, ausų krapštukai, žvejybos įrankiai, kurių sudėtyje yra plastiko, ir kt.

Viena svarbesnių naujovių gamintojams ir importuotojams – pirmąją metų dieną įsigaliosiantys skirtingi mokesčio tarifai perdirbamoms ir neperdirbamoms pakuotėms. Gamintojai ir importuotojai privalės turėti įrodymus, kad jų rinkai tiekiama pakuotė yra perdirbama. To reikės norint taikyti mažesnį mokesčio tarifą ir atitinkamai mažesnius gamintojų ir importuotojų taikomus įkainius už pakuočių atliekų sutvarkymą. Pakeitimai skatins gamintojus ir importuotojus atsakingiau rinktis pakuotes ir taip užtikrins didesnį žiediškumą. Primenama, kad šios Vyriausybės tikslas iki 2024 m. pasiekti Europos Sąjungos antrinių žaliavų panaudojimo (žiediškumo) vidurkį.

Kitąmet nuo 10 iki 15 Eur/t padidės mokesčio tarifas už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartyne. Iki šiol mokestis už komunalinių atliekų šalinimą sąvartynuose buvo itin patrauklus atliekų tvarkytojams dėl galimybės „pigiai“ sutvarkyti atliekas. Toks pokytis yra orientuotas pereiti prie aukštesnį prioritetą turinčių atliekų tvarkymo būdų ir taip skatina pereiti prie žiedinės ekonomikos.

Nuo 2022 m. veiksmingiau planuosime finansines priemones klimato kaitai valdyti. Klimato kaitos programos lėšos bus planuojamos ketveriems, o ne vieniems metams, kaip iki šiol. Todėl gyventojai, verslas, įstaigos, organizacijos ir valstybės institucijos galės iš anksto planuoti teikti paraiškas paramai gauti, efektyviau įgyvendinti finansuojamus projektus, įvertinti aplinkosauginį poveikį – šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų sumažinimus.

Itin lauktas pokytis – neetatiniams inspektoriams suteikiama daugiau teisių. Nuo sausio 1-osios taip pat įsigalios Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimai, kuriais remiantis visuomenė galės aktyviau įsitraukti į aplinkosauginę veiklą, neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai įgis įgaliojimus penkeriems metams saugoti gamtą visoje Lietuvoje. Taip atsisakoma perteklinės procedūros kasmet pratęsti inspektoriaus galias. Atitinkamai Aplinkos apsaugos departamento inspektoriai galės susitelkti į specifinių žinių – inžinerijos, teisės, chemijos, biologijos – reikalaujančią valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę.

Dar viena naujovė – nuo sausio 1 d. į rinką tiekiami kietojo kuro patalpų šildytuvai – židiniai, krosnys ir krosnelės – privalės atitikti ekologinio projektavimo reikalavimus. Šie reikalavimai nustato minimalias energetinio efektyvumo vertes ir į aplinkos orą išmetamų kietųjų dalelių, dujinių organinių junginių, anglies monoksido ir azoto oksidų normas. Tai padės gerinti urbanizuotų teritorijų oro kokybę, mažinti kietuoju kuru šildomų gyvenamųjų patalpų užterštumą ir jo sukeliamą sergamumą, sumažins gyventojų išlaidas šildymui.

Taip pat šiemet nuo gegužės 1-osios įsigalios dar pora svarbių įstatymų pataisų. Viena jų numato palengvinti naštą statybų sektoriui, kita – gyventojams, besirūpinantiems gręžinių įteisinimu.

Pirmuoju atveju statybų „popierizmas“ taps paprastesnis, nes nuo kitų metų gegužės neypatingų statinių statybos užbaigimą organizuos ne Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, o privatūs statybų ekspertai. Dėl to statybos užbaigimo procedūros bus ne tik paprastesnės, bet ir skaidresnės bei greitesnės.

Tuo tarpu gyventojai, norintys įteisinti naudojamus, tačiau neįregistruotus ar nelegaliai įrengtus gręžinius, tai galės padaryti be jokių ekonominių sankcijų ir administracinės atsakomybės. Kadangi intervencija, ypač nelegali, į žemės gelmes yra potencialus taršos šaltinis, galintis užteršti vandenį, sukelti vandens lygio pokyčius ir kt., tokiu pokyčiu siekiama sustiprinti požeminio vandens išteklių kokybinę ir kiekybinę apsaugą.