„Susitarimai yra reikalingi ir prasmingi, bet susitarimuose pinigų nėra. Jeigu mes šnekame apie trumpojo laikotarpio veiksmus, kuriuos reikia atlikti arba tuos žingsnius, kuriuose reiktų žengti, tai, manau, kad susitarimas vienoks ar kitoks atsiras jau Seimo salėje dedant balsus ant stalo“, – antradienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijoje kalbėjo ministras pirmininkas.

Pasak jo, šiuo metu Vyriausybė turi užduotį ieškoti realių finansinių šaltinių, Valstybės gynybos tarybai (VGT) nusprendus per artimiausią penkmetį krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Lygiagrečiai tokio susitarimo ruošimas gali vykti. Aš neabejoju, kad Seime tokią inciatyvą palaikytų ir daugiau parlamentinių partijų“, – kalbėjo G. Paluckas.

Susitarimą atnaujinti ragina opozicijoje esantys konservatoriai, kurių iniciatyva prieš kelis metus jis ir buvo pasirašytas, šiaip politinei jėgai būnant valdžioje.

Pagal 2022 metų liepos 15 dieną devynių partijų pasirašytą susitarimą dėl gynybos ir šalies saugumo, krašto apsaugai numatyta skirti ne mažesnį kaip 2,5 proc. BVP dydžio finansavimą ir didinti jį pagal krašto apsaugos sistemos poreikius, didinti šauktinių skaičių.

Taip pat įsipareigota spartinti rezervo formavimą, pasiekti, kad aktyvus rezervas 2030 metais sudarytų iki 50 tūkst. karių, stiprinti Šaulių sąjungą, rengti piliečius rezistencijai, kaip atskirą Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšį sukurti kibernetines pajėgas ir panašiai.

Partijų susitarimas dėl gynybos galioja iki 2030 metų.

Lietuva išlaidas krašto apsaugai didinti dar labiau siekia, norint pilnus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius infrastruktūros pajėgumus pasiekti iki 2030 metų.

Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai numatyta kiek daugiau nei 3 proc. BVP, tačiau naujosios Vyriausybės iniciatyva padidintas skolinimosi limitas atriša rankas pasiskolinus skirti papildomą finansavimą, leisiantį pasiekti 4 proc. BVP asignavimus.