- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Butų savininkai, nusprendę renovuoti savo daugiabutį, gali pasinaudoti valstybės skiriama parama energinio efektyvumo didinimo priemonėms įgyvendinti. Gyventojams padengiama dalis arba visos su būsto modernizavimu susijusios išlaidos. Butų savininkams sudaromos lengvatinės sąlygos pasiskolinti.
Norint gauti valstybės paramą daugiabučio renovacijai, svarbu kad po jos būtų pasiekta ne mažesnė kaip C energinio efektyvumo klasė. Tokiems namams valstybė apmoka 30 proc. išlaidų už energinį efektyvumą didinančias priemones. Visiems gyventojams apmokamos visos daugiabučio renovacijos projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros vykdymo išlaidos.
Gyventojai gali pasinaudoti ir papildoma 10 proc. parama, kai daugiabutyje įrengiamas atskiras arba modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkoma arba pakeičiama šildymo sistema butuose ar kitose patalpose, įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius.
Nusprendusieji savo daugiabutį padaryti tvaresnį – įsidiegti atsinaujinančius energijos šaltinius – gali pasinaudoti papildoma 30 proc. parama, skirta būtent žaliosioms energinį efektyvumą didinančioms priemonėms. Atskiros lėšos yra numatytos tokioms priemonėms kaip saulės elektrinės, kolektoriai, šilumos siurbliai ir pan.
Kas renovacijos programoje gali dalyvauti nemokamai?
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjo Tomo Kavaliausko, nuo šių metų didesnė dalis gyventojų gali dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje nemokamai. Teisė į kredito, paimto daugiabučio namo renovacijai, ir palūkanų apmokėjimą tiesiogiai susieta su asmens teise į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Siekiant sumažinti finansinę naštą nepasiturintiems gyventojams dėl padidėjusios šilumos kainos, nuo 2022 m. pradžios sudarytos palankesnės sąlygos gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją – du kartus padidintas valstybės remiamų pajamų dydis, nevertinamas asmens turimas turtas.
„2022 m. pirmąjį ketvirtį vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo apie 158 tūkst. gyventojų, t.y. maždaug 66 proc. daugiau nei pernai tokiu pat metu. Iš jų beveik 17 tūkst. kartu gavo 100 proc. kompensaciją už renovacijos paskolą ir palūkanas. Išlaidos šildymo kompensacijoms sudarė apie 22 mln. eurų, o būsto renovacijos paskoloms ir palūkanoms – 1,8 mln. eurų“, – teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministrės patarėjas T.Kavaliauskas.
Aplinkos projektų valdymo agentūra primena, kad norėdami išlaikyti teisę į šildymo kompensaciją ir gauti paramą būstui atnaujinti asmenys privalo dalyvauti namo atnaujinimo procese ir jam pritarti.
Pasiskolinti renovacijai – geresnės sąlygos
Butų savininkai renovacijos išlaidoms gali pasiskolinti lengvatinėmis sąlygomis, kurios užtikrina lankstų paskolos grąžinimą. Pirmus penkerius metus kredito metinė palūkanų norma neviršys 3 proc., paskolai netaikomi jokie paskolos pasirašymo, išmokėjimo ar kiti papildomi mokesčiai.
Gyventojams suteikiama galimybė paskolą ar jos dalis grąžinti anksčiau sutartyje numatyto laiko, netaikant jokių papildomų mokesčių. Butų savininkai paskolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą gali ir atidėti, t.y. paskolą pradėti grąžinti tik pabaigus visus rangos darbus ir gavus valstybės paramą.
Daugiau informacijos nemokama telefono linija 8 614 99 699.
Norėdami išlaikyti teisę į šildymo kompensaciją ir gauti paramą būstui atnaujinti asmenys privalo dalyvauti namo atnaujinimo procese ir jam pritarti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: suremontavus Suomijos branduolines elektrines elektra pigo 4 proc.3
Pasibaigus branduolinių elektrinių remontui Suomijoje, vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. iki 86,6 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
Lietuvai siūloma pasitraukti iš energetikos chartijos sutarties1
Energetikos ministerija siūlo Lietuvai pasitraukti iš beveik prieš tris dešimtmečius pasirašytos Energetikos chartijos sutarties. ...
-
VERT: vidutinė šilumos kaina gruodį didėja 7 proc.1
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
Europine geležinkelio vėže pirmąkart atgabentas krovinys iš Austrijos
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmą kartą europine vėže atgabeno krovinį iš Austrijos – į Šeštokus netoli Lenkijos sienos pervežtos ...
-
Atlyginimų atotrūkis tarp sostinės ir kitų regionų trečiąjį ketvirtį kiek mažėjo1
Atlyginimų atotrūkis tarp Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 394,7 euro ir per ketvirtį sumažėjo 18,9 euro, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija
Pirmadienį pradėta platinti trečioji gynybos obligacijų emisija, pranešė Finansų ministerija. ...
-
Kodėl pabrango sviestas ir pieno produktai?16
Parduotuvėse rekordiškai pabrango sviestas, auga ir kitų pieno produktų kainos. Prognozuojama, kad pieno produktai po Naujųjų gali ir toliau brangti. Apie tai, kiek teks mokėti už sviestą ir kaip tai brangins kitus gaminius, kuriuose naudojamas ...
-
Biurokratijos pelkėje stringa milijardiniai projektai: atskleistos gilios sistemos problemos6
„Teltonikos“ istorija išryškino biurokratijos pelkę Lietuvoje. Šalyje dirba daugiau valdininkų, nei įprasta išsivysčiusiose valstybėse. Negana to, verslas skundžiasi, kad tie patys valdininkai kuria įvairius riboj...
-
J. Rojaka: sprendimai dėl PVM lengvatos restoranams nebus greiti1
Šių metų pradžioje panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui ir nemažai restoranų užsidarant, Seimo ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka sako, kad galimas PVM mažinimas ar kiti sprendimai galėtų būti pr...
-
Vilnius lietuvių nebetraukia: kokias alternatyvas renkasi?3
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje respondentai, planuojantys pirkti būstą per artimiausius trejus metus, dažniausiai renkasi sostinę arba jos apylinkes. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia – Vilnių kaip trokštamo būsto vietą renkasi ma...