- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pelno mokesčio lengvata filmų gamybai pernai pasinaudojo rekordinis kino projektų skaičius – 101, penktadienį pranešė Lietuvos kino centras.
Lengvatą gavo 70 nacionalinių, 14 užsienio ir 17 bendros gamybos kino projektų.
2022 metais iš viso finansuotas 71 naujas, mokestine lengvata pasinaudojęs, filmas, iš jų – 40 nacionalinių, 19 užsienio ir 12 bendros gamybos kino projektų.
Lietuvos kino centro duomenimis, pernai filmų gamintojai, pasinaudoję lengvatos schema, iš Lietuvos įmonių surinko 21,08 mln. eurų neatlygintinų lėšų. Palyginti su 2022 metų rezultatais, ši suma išaugo 18 proc. – tiek pat kaip ir metais prieš tai.
„2023 metų gauta suma – didžiausia per visą lengvatos veikimo laikotarpį“, – teigia Kino centras.
Anot jo, mokestinė lengvata, aukšta teikiamų paslaugų kokybė ir patrauklios lokacijos lėmė, kad praėjusiais metais Lietuvoje kurti 14 užsienio projektų. Daugiausia jų vykdė kūrėjai iš Skandinavijos valstybių.
Pasinaudoję lengvata, Lietuvoje praėjusiais metais užsienio filmų gamintojai išleido 42,7 mln. eurų – 7 mln. daugiau nei užpernai.
Daugiausiai investicijų – 1,8 mln. eurų – surinko vokiečių serialo „Sisi“ trečias sezonas. Visi šio serialo sezonai filmuoti Lietuvoje.
Kino centro duomenimis, iš viso per 2014–2023 metus, pasinaudojus lengvata, į filmų gamybą investavo 325 Lietuvos įmonės.
Per dešimt veikimo metų lengvata panaudota 472 filmams finansuoti.
2014 metais Lietuvoje įsigaliojusios pelno mokesčio lengvatos tikslas yra filmų kūrėjams sudaryti palankias kino gamybos sąlygas. Ja gali pasinaudoti Lietuvoje veikiančios verslo įmonės, neatlygintinai suteikdamos lėšų filmo gamintojui ir taip mažindamos apmokestinamąsias pajamas bei mokamą pelno mokestį.
Praėjusių metų gruodį Seimas šią pelno mokesčio lengvatą pratęsė dar penkeriems metams iki 2028 metų gruodžio 31 dienos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rūdninkų miestelio statybos: kuo mažiau laiko, tuo labiau brangsta?
Statybų rinkos dalyviai sako, kad Krašto apsaugos ministerijos (KAM) sprendimas išskaidyti daugiau nei 1 mlrd. eurų vertės Rūdninkų karinio miestelio statybos antrąjį etapą bei pakviesti daugiau įmonių yra pagrįstas, bet, skirtingai ne...
-
Apie pakilusią elektros kainą: turime unikalią situaciją
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, jog antradienį aukštesnės elektros kainos biržoje „Nord Pool“ Baltijos šalyse formuojasi dėl mažos atsinaujinančių energijos išteklių ...
-
Budrys po sėkmingos sinchronizacijos: Rusija nebegalės prieš mus naudoti energijos kaip ginklo
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretoriui Markui Rubio sveikinant Baltijos šalis sėkmingai įgyvendintos sinchronizacijos proga, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina – Rusija niekada nebegalės panaudoti energijos...
-
Skvernelis: mokesčių ir antrosios pakopos keitimo projektai koalicijai bus pateikti artimiausiu metu
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako koalicinėje taryboje išgirdęs patvirtinimą, jog siūlymai mokesčių bei antrosios pensijų pakopos sistemos pokyčiams valdantiesiems bus pristatyti artimiausiomis savaitėmis. ...
-
Pataria ūkininkams nebūti orakulais: štai, ką siūlo
Ūkininkai galės apsidrausti nuo lietaus, o draudimui gauti valstybės kompensaciją. Vis dėlto lietus turės būti ne bet koks, o ilgai besitęsiantis, skandinantis ūkius ir pridarantis žalos. Nors toks draudimas jau yra, juo naudojasi retas, nes tai &nda...
-
Testas išlaikytas: viskas vyko net sklandžiau nei tikėtasi
Sekmadienį Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms prisijungus prie kontinentinės Europos elektros tinklų, procesą koordinavusios elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis sako, kad procesas vyko s...
-
LEA vertinimas: kas labiausiai lėmė naftos, degalų ir biokuro kainas
Dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kinijos vykdomos užsienio politikos Brent naftos kaina praėjusią savaitę sumažėjo 2,5 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros teigimu, Lietuvoje antrą savaitę iš eilės pigo deg...
-
Skvernelis: turime galvoti, kas bus 2029–2030-aisiais ir pasiruošti
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžia, kad nėra jokio rašytinio susitarimo, nustatančio, jog ši Vyriausybė skirs 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos reikmėms. Anot politiko, dabar svarbiausia yra išgirs...
-
„Litgrid“: sinchronizavimas įtakos elektros kainoms neturėjo: kodėl jos didėjo?
Praėjusį sekmadienį įvykęs Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su kontinentine Europa įtakos elektros kainoms neturėjo – jos kaina Lietuvoje per savaitę augo 24 proc. iki 125 eurų už megavatvalandę (MWh) dėl nusilpu...
-
Susisiekimo ministras: džiaugiuosi, kad naujoji Vyriausybė grįžo prie žvyrkelių programos
Rengiantis žvyrkelių programos darbų įgyvendinimui, „Via Lietuva“ pradėjo kelių su žvyro danga tyrimus bei konstrukcijos būklės vertinimus, rašoma bendrovės pranešime. Remiantis šių tyrimų rezultatais, bus apskaiči...