Pasak BNS kalbintų pensijų fondų ir kaupiančiųjų atstovų, siūlymai yra nenuoseklūs, mažina motyvaciją kaupti, kelia neaiškumų ir mažina pasitikėjimą pensijų sistema.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Vaidotas Rūkas sako, kad siūlymai vienas kitam prieštarauja ir atrodo neapgalvoti.

Anot jo, šie siūlymai sumažins kaupiančiųjų skaičių ir įplaukas į fondus, o tai lems mažesnes pensijas ateityje.

„Tai yra vienas kitam prieštaraujantys dalykai, kurie yra labiau kratinys negu kad sistemiškai išspręsti klausimai“, – BNS ketvirtadienį sakė Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės „SB Asset Management“ vadovas.

Anot jo, siūlymais ne tik itin lengvinamas pasitraukimas iš pensijų fondų, tačiau ir panaikinama valstybės paskata juose kaupti.

„Paliekamas kaip ir anuiteto pirkimas išeinant į pensiją nepaliekant jokios beveik valstybės paskatos dalyvauti jame, tai kaip ir nelieka apskritai motyvacijos tada kaupti. Tada kam rinktis tokią sistemą – yra trečia pakopa, kur yra praktiškai tokios pat sąlygos (kaip kitose pakopose – BNS). Arba apskritai tada bet koks kitas kaupimas (apsimoka – BNS)“, – sakė V. Rūkas.

„Akivaizdu, kad tokie siūlymai, kurie yra pateikti, jie gerokai sumažins kaupiančiųjų skaičių, kaupimų sumas, o tai lems mažesnes pensijas ateityje“, – pabrėžė jis.

Siūlymai finansiškai nenaudingi vartotojams

Tuo metu Lietuvos pensijų fondų dalyvių asociacijos pirmininkas Jonas Dirginčius sako, kad siūlymai nebus finansiškai naudingi vartotojams, nors ministerija ir siūlo leisti lanksčiau atsiimti sukauptas lėšas.

„Pasakyta, kad bus leidžiama atsiimti lėšas, bet velnias slypi detalėse. Dabar padarė tą detalę tokią, kad atsiimti tas lėšas bus finansiškai nenaudinga, nes atsiimsite savo nedidelę dalį, o prarasite, kas buvo sukaupta“, – BNS sakė J. Dirginčius.

Pasakyta, kad bus leidžiama atsiimti lėšas, bet velnias slypi detalėse. Dabar padarė tą detalę tokią, kad atsiimti tas lėšas bus finansiškai nenaudinga (...)

„Pavyzdžiui, antrojoje pakopoje sukaupėte 30 tūkst., o jums duos atsiimti kokius 15 tūkst. eurų, o už tai, ko neatsiimsite, jums kažkokių taškų priskaičiuos“, – teigė asociacijos vadovas.

V. Rūkas taip pat mano, kad atsisakant valstybės subsidijos, kuri priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčio, labiau nukentės mažesnes pajamas uždirbantys žmonės.

„Atsisakymas valstybės paskatos, tai yra (atsisakymas – BNS) pakankamai socialdemokratiško sistemos elemento, kuris padeda mažiau uždirbantiems žmonėms sukaupti didesnę sumą lėšų, ir priešingai, tie, kurie uždirba daugiau, tai jiems proporcingai yra mažiau“, – aiškino V. Rūkas.

Nors SADM siūlymą leisti pasitraukti iš kaupimo atsižvelgus į tai, kad tik dalį įmokų (apie 57 proc.) sudarė „Sodros“ arba valstybės sumokėtos įmokos, vadina teisingu, J. Dirginčius sako, kad juo pasinaudos nedaug kaupiančiųjų.

Jis aiškino, kad tokiu atveju žmonės galės atsiimti tik savo įmokėtas įmokas, be valstybės paskatos, ką, pavyzdžiui, anksčiau leido Estija.

„Kai žmogus kaupimo sumą mato bendroje sumoje, tai, kas buvo jo sumokėta, kas buvo valstybės sumokėta ir tai, kas yra investicinis pelnas. Kai jam išaiškins, kiek jis iš viso sumokėjo, manau, kad labai nedaug žmonių galės pasinaudoti tokia galimybe. Todėl, kad ta suma bus reikšmingai mažesnė“, – kalbėjo jis.

Pasigenda sistemos stabilumo

Pasak V. Rūko ir J. Dirginčiaus, valdžiai siūlant naują pakeitimų paketą, fondų dalyviams sunku susigaudyti, jai itin trūksta stabilumo.

„Valstybė pati daugybiniais pakeitimais šauna į pensijų kaupimo sistemos tvarumą ir pasitikėjimo koją bei žemina jį. Nes kaupimas, ypač ilgalaikis, pasitikėjimą turi tada, kai jis nekinta, kada yra nuolatinis, visiems aiškus ir kas du ar ketverius nėra jokių pakeitimų“, – tikino J. Dirginčius.

„Padarys (nestabilumą – BNS) nes ne tik viena galimybė, bet kartu su kitomis galimybėmis – ir langas, ir įmokų stabdymai, ir valstybės subsidijos atsisakymas, tai akivaizdu, kad jau daro nestabilumą sistemoje“, – pabrėžė V. Rūkas.

SADM ketvirtadienį pristatė siūlymus atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą antros pakopos fonduose, o 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio valstybės įnašą keisti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata žmonių įmokoms.

„Automatinis įtraukimas tik didina priešininkų skaičių, didina riziką, kad (...) didesnė dalis (automatiškai į kaupimą įtrauktų asmenų – BNS) žmonių norės tas lėšas atsiimti“, – sakė J. Dirginčius.

Tuo metu kalbėdamas apie GPM lengvatą jis tikino, jog ja galės pasinaudoti tik daugiau uždirbantys asmenys.

Pasiūlymas leisti vieną kartą atsiimti iki 25 proc. lėšų sumokant GPM, pasak J. Dirginčiaus, būtų tinkamas tik sukūrus mechanizmą, kaip gyventojai galėtų atgauti sumas nepakenkiant ekonomikai: „Jei jau leidžiama atsiimti, tas laikotarpis turėtų būti paskirstytas laike, kad nebūtų didelio poveikio ekonomikai.“

V. Rūkas, be to, teigė, kad 2018-ais metais sukurta sistema buvo tvari ir naudinga žmonėms, o nepasitikėjimą ja sukėlė  valdžios sprendimai.

„Labai įdomu, kad politikai sprendžia problemą, kurią patys ir sukūrė, tai yra kėlė tą nepasitikėjimą, nes kai buvo atlikta reforma 2018–2019 metais, ji buvo tikrai sėkminga, žmonės tikrai turėjo pakankamai daug galimybių, kaip būti joje, ar grįžti į „Sodrą“ – buvo dalelė tokių, kurie grįžo, viskas kaupėsi, sistemos pelningumas yra labai aukštas, žmonės mato tą grąžą, bet kaupiantis lėšoms turbūt pamatė tą kapšą pinigų, kurį gali padalinti. Tai ir pradeda dalinti jį“, – aiškino ekspertas.

Vis dėlto, V. Rūkas išreiškė viltį, kad realus projektas, kuris bus priimtas, bus daug kruopščiau apgalvotas bei pabrėžė, kad dėl šių pasiūlymų ministerija su LIPFA nesikonsultavo.

„Aš norėčiau tikėti, kad įstatymo projektai, kurie bus pateikti ir priimti, kad bus atsižvelgta į ekspertų pastabas ir pasekmes, kurios gali būti, nes kol kas šie sprendimai atrodo kaip skubotas kažkokių pageidavimų kratinys, negu tvarus kaupimo reformavimas“, – sakė V. Rūkas.