Petrašiūnų elektrinės perleidimas į privačias rankas vyksta neskaidriai. Tokių įtarimų turi ir energetikos ekspertai, ir aplinkosaugininkai. Koks scenarijus rengiamas Petrašiūnams – tapti atliekų deginimo aikštele ar prestižinių gyvenamųjų namų rajonu?

Skuba neatsitiktinai

Kauno savivaldybė sustabdė Petrašiūnų šiluminės elektrinės nuomos konkursą, kuriame norą dalyvauti buvo pareiškusios septynios Lietuvos bendrovės. Įtariama, kad konkursas nutrauktas juo susidomėjus suomių valdomai bendrovei "Fortum Heat Lietuva".

Suomiai Petrašiūnuose norėtų statyti biokuru ir durpėmis kūrenamą elektrinę, planuojami ir atliekų deginimo įrenginiai. Jeigu Kauno politikai pritartų suomių siūlymui, elektrinės statybas ketinama pradėti nedelsiant. Numatoma projekto pabaiga – 2013 m. sausio 1 d.

"Skubėjimas nėra atsitiktinis. Atliekų deginimas drumsčia protus ir investuotojams, ir kai kuriems politikams, nes Lietuvai yra skirta 450 mln. litų ES parama atliekoms tvarkyti per 2007–2013 m. Iš šios sumos apie 200 mln. litų numatyta galbūt dviem atliekų deginimo projektams Vilniuje ir Kaune. Pusė visos Lietuvos lėšų atiduodama dviem projektams", – tvirtino Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininko pavaduotojas Linas Vainius.

Investuotojas neatskleidžiamas

Pasak L.Vainiaus, atliekų deginimo elektrinė investuotojui yra labai pelninga, o gyventojams – nežinia, nes ši paslauga labai brangi. Investuotojui ji pelninga, nes visas atliekų srautas nukreipiamas į vieną įmonę, už atliekų deginimą imamas mokestis kaip už atliekų tvarkymą.

"Vilniuje už atliekų deginimą pasisako ir šį projektą stumia įmonė "Rubicon group". Aiškus investuotojas, aiškūs jo norai. O kas Kaune yra potencialus šio projekto investuotojas, iki šiol neaišku. Gal reiktų įvardyti šią įmonę ir atskleisti, kas slepiasi po jos siūlomu projektu?" – pasiūlė L.Vainius.

Suomių valdoma bendrovė "Fortum Heat Lietuva" iš Kauno savivaldybės palankų sprendimą tikisi išgirsti jau netrukus.

"Bent dalį energijos turime gaminti patys, nes dabar 96 proc. šilumos gamina Kauno termofikacijos elektrinė, kūrenama "Gazprom" dujomis. Tai mūsų netenkina, todėl biokuro katilinė turi būti. Tarp šilumos generavimo šaltinių turi atsirasti konkurencija", – teigė Kauno tarybos Miesto ūkio ir energetikos komitetas pirmininkas Gediminas Žukauskas.

Idėja deginti atliekas laikoma paslaptyje

Viešojoje erdvėje skleidžiamas kalbas apie naująją elektrinę, kuri tikriausiai būtų kūrenama biokuru ir durpėmis, žaliųjų atstovas L.Vainius vadina mažiausiai keistomis. Šio projekto detalės kol kas laikomos paslaptyje.

"Miesto politikai bando pateikti, kad tai yra atsinaujinančios energijos, biokuro projektas, nors iš tikrųjų po tuo slepiasi atliekų deginimas. Visuomenė jau tikriausiai nesusigaudo, apie ką kalbama: apie atsinaujinančią energiją, medienos, skiedrų, šiaudų, durpių briketų deginimą, ar po šia vėliava slepiamas atliekų deginimo projektas", – tvirtino L.Vainius.

Pasak Lietuvos žaliųjų atstovo, atliekų deginimo Europos Komisija jau nerekomenduoja kaip tinkamiausio atliekų tvarkymo būdo.

Atmeta ekspertų siūlymus

Miesto ūkio ir energetikos komiteto pirmininko G.Žukausko teigimu, sprendžiama, kurioje vietoje galėtų būti nauja elektrinė. Vienas variantas – Petrašiūnuose, kitas – Šilainių pusėje. Petrašiūnuose elektrinę statyti būtų pigiau dėl nutiestų šiluminių trasų. Tokie miesto politikų svarstymai energetikos ekspertams kelia nuostabą.

"Iki šiol Kaune visą laiką buvo kalbama, kad elektrinę, kurioje būtų naudojamos komunalinės atliekos, reikia statyti esamos termofikacinės elektrinės teritorijoje. Petrašiūnų teritoriją galvota išnaudoti pastatant kompaktiškesnę nedidelę ir modernią dujų jėgainę", – sakė Lietuvos energetikos instituto vyr. mokslo darbuotojas akademikas Jurgis Vilemas.

Petrašiūnų elektrinės teritorija ir jos prieigos po truputį atsikrato aplinką teršiančių gamyklų – ketaus liejyklos, statybinių medžiagų įmonių.

"Tai yra ypač vertinga, graži, urbanistine prasme brangi vieta, šalia yra Panemunės miškas. Neindustrializuojant šią vietą galima paversti aukštos klasės gyvenamuoju rajonu. Miestas turėtų labai gerai pagalvoti, ar šią vietą toliau plėtoti energetine prasme. Žinoma, Vienoje, centre, stovi tokia įmonė, galima ir Kaune tai padaryti. Bet ar nėra geresnių sprendimų? Jeigu manęs klaustų, mano nuomone, pirmasis variantas, apie kurį buvo galvojama, t. y. apie tokios įmonės statybą prie esamos termofikacijos elektrinės, yra geresnis", – teigė akademikas J.Vilemas.

Prilygsta sąvartynui danguje

Skeptiškai atliekų deginimo elektrinės statybas miesto centre vertina ir žalieji, remdamiesi moksliniais tyrimais apie atliekų deginimo įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai.

"Viešose diskusijose girdžiu vieną pavyzdį, kad Austrijos sostinėje Vienoje, miesto centre, yra atliekų deginimo įmonė. Tai pateikiama kaip geras ir visur tinkantis pavyzdys, nesigilinant į visas aplinkybes, – kalbėjo Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininko pavaduotojas L.Vainius. – Visi žino, kad deginant atliekas išsiskiria tikrai pavojingi teršalai, kenkiantys sveikatai, mokslas seniai tai įrodė. Sakoma paprastai: atliekų deginimo įmonė yra sąvartynas danguje. Iš šio sąvartyno viskas keliauja į mūsų organizmą, į plaučius."

Bandymai didinti konkurenciją

Suomių valdoma bendrovė "Fortum Heat Lietuva" Kaune ketina statyti 60 megavatų šiluminės galios ir 30 megavatų galios elektrinę biokurui ar buitinėms atliekoms deginti. Vien šios elektrinės kauniečiams neužtikrintų energijos tiekimo, nes Kauno miesto integruoto tinklo šilumos poreikis siekia 500 megavatų ir daugiau.

"Pastaruoju metu Kaune bandoma dirbtinai didinti konkurenciją ir kurti šilumos rinką. Kalbama apie atskiro biokuro ar atliekų panaudojimo elektrinę. Jos galios neužtektų reikiamam šilumos kiekiui pagaminti. Kas ir kokia kaina užtikrintų likusių poreikių tenkinimą ir galių rezervavimą?" – klausė Kauno elektrinės projekto vadovas Arvidas Ladyga.

Kauno elektrinės vadovai Kauno merui Andriui Kupčinskui ir "Kauno energijai" pateikė pasiūlymą, kaip galima įgyvendinti efektyvų kogeneracinės elektrinės projektą, kuriame būtų naudojamas įvairus kuras: gamtinių ir sintetinių dujų, pagamintų iš biomasės dujų, mišinys, biokuras, buitinės ir pramoninės atliekos.

Kvietimas kurti bendrą įmonę

Be to, savivaldybei siūloma tapti biokuro ir atliekų elektrinės dalininke. Kauno savivaldybė arba šilumos tiekimo įmonė "Kauno energija" kviečiama kurti bendrą įmonę ir dalyvauti statant daugiafunkcę elektrinę. Savivaldybei ar jos įmonei siūloma iki 50 proc. naujai kuriamos įmonės akcijų. Elektrinę numatyta statyti Kauno termofikacijos elektrinės teritorijoje. Projekto įgyvendinimas atitinka Lietuvos nacionalinės energetikos strategiją.

Kauno elektrinės konsultantė ir techninė prižiūrėtoja bendrovė "Poyry Finland Oy" pateikė sprendimą, kaip į kombinuoto ciklo kogeneracinę elektrinę galima integruoti biokuro, kitokio vietos kuro, atliekų deginimo įrenginius.

Kaip sakė Kauno elektrinės projekto vadovas A.Ladyga, tokios elektrinės sparčiai populiarėja, nes efektyviau panaudojami elektrinių įrenginiai (naudojamos tos pačios garo turbinos, elektros generatoriai, vanduo ruošiamas tuose pačiuose įrenginiuose ir kt.), esama infrastruktūra, mažinamos investicijų sąnaudos, efektyviau naudojama miesto žemė.

"Miesto politikų priimami sprendimai visų pirma turėtų atitikti miestiečių lūkesčius gyventi švarioje aplinkoje ir mažiau mokėti už gaunamas paslaugas. Paslaugų (šiuo atveju šilumos) branginimas vartotojams dėl politinių sprendimų, dirbtinai sukuriant konkurenciją, būtų nepateisinamas. Galimybė panaudoti įvairių rūšių kurą leidžia išlaikyti stabiliai mažas šilumos ir elektros energijos kainas", – sakė A.Ladyga.