- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šalies pieno pramonės atstovai įspėja, kad Pieno įstatymo teisėkūros procesas vykdomas neskaidriai, ignoruojant socialinius partnerius ir rinkos dėsnius. Jie kelia klausimą, kam apskritai reikalingas toks „buldozeriu stumiamas“ įstatymas ir sprendimų priėmimo skuba, jeigu dabar ir be jo pieno supirkimo kainos kyla.
Trečiadienį Vyriausybės pasitarime nuspręsta atidėti Žemės ūkio ministerijos parengto nutarimo dėl Pieno įstatymo svarstymą. Šiuo įstatymu siekiama reglamentuoti žalio pieno gamintojų ir pirkėjų santykius bei kainų reguliavimo principus.
Prieš Pieno įstatymo pakeitimo projektą yra pasisakiusios ne tik pieno gamintojus, perdirbėjus ir valdžios institucijas vienijanti Pieno taryba, bet ir Konkurencijos taryba, Ekonomikos ir inovacijų bei Teisingumo ministerijos. Pieno taryba jau buvo pasiūliusi Pieno įstatymą apskritai atšaukti, kadangi jis nėra veiksnus, neatitinka pieno sektoriaus dalyvių lūkesčių ir poreikių.
Pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio teigimu, vienas pagrindinių tikslų, kurių siekiama įstatymu – bandyti reguliuoti kainas skirtingiems rinkos dalyviams.
Kaip teigia patys nutarimo projekto autoriai, „priėmus siūlomas nuostatas, žalio pieno kaina suvienodėtų, t. y. mažesniesiems pieno ūkiams žalio pieno kaina turėtų padidėti, o patiems stambiausiems – koreguotųsi mažėjimo linkme“.
Tačiau E. Simonis užtikrina, kad kainas reguliuoja ne įstatymai, o rinka. Pasak jo, Pieno įstatymas nustojo galioti nuo liepos 1-osios, tačiau, nepaisant to, pieno supirkimo kainos ir taip išaugo.
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina liepą, palyginti su birželiu, išaugo 3,1 proc. – iki 254,9 euro už toną.
„Per visą galiojimo laikotarpį nuo 2015 iki 2020 m. šis įstatymas neturėjo jokios įtakos pieno supirkimo kainoms. Jos priklauso tik nuo paklausos ir pasiūlos pasaulinėse rinkose. Šis įstatymas tik iškreipia konkurenciją, užkerta kelią ūkininkams derėtis su perdirbėjais dėl geriausios kainos, diskriminuoja Lietuvoje registruotus žalio pieno pirkėjus prieš užsienio supirkėjus“, – pažymi E. Simonis.
Prieš ministerijos siūlymus viešai pasisakė ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, į kurios pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Jos nariams ypač kliuvo siekiai nustatyti maksimalų 20 proc. priedą nuo minimalios kainos už superkamą pieną. Be to, esą būtina į įstatymo akiratį įtraukti ne tik pieno gamintojus ir perdirbėjus, bet ir prekybininkus.
Pieno tarybos nariai taip pat kritikuoja nuostatą skirstyti žalią pieną parduodančius asmenis į grupes, pagal tai nustatant vienodą žalio pieno supirkimo kainą. Tai esą pažeidžia ūkinės veiklos laisvę bei vartotojų interesus.
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus Ričardo Sartatavičiaus, tokie siekiai kelia grėsmę viso pieno sektoriaus tvarumui, sąžiningai konkurencijai ir vartotojų interesams.
„Didelį susirūpinimą kelia tai, kad Seimo rinkimų išvakarėse dėl skubotumo ir dialogo nebuvimo, dėl socialinių partnerių ir institucijų nuomonių nepaisymo kyla grėsmė, kad teisėkūros procesai bus politizuoti. Žemės ūkio ministerija ignoruoja esmines pastabas, kurias pateikė institucijos ir socialiniai partneriai, pažeidžia Teisėkūros pagrindų ir Konkurencijos įstatymus“, – pažymi R. Sartatavičius.
Konstitucinis Teismas yra pripažinęs, kad Pieno įstatymas 2015 m. buvo priimtas nepagrįstai taikant ypatingos skubos tvarką. Įstatymas turėjo būti iki š. m. liepos 1-osios priimtas iš naujo, laikantis nustatytos tvarkos, atlikus poveikio konkurencijai ir ekonomikai vertinimus. Tačiau, pavėlavus su teisėkūros procedūromis, jis nustojo galioti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
K. Navickas ragina ES svarstyti tolesnius rusiškų ir baltarusiškų grūdų importo ribojimus5
Praėjus penkiolikai dienų nuo griežtų Europos Sąjungos (ES) muitų įsigaliojimo daliai rusiškų ir baltarusiškų žemės ūkio produktų, tarp jų ir grūdų, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad Bendrija turėtų svarstyti ...
-
„Rail Baltica“ Panevėžyje ketinama tiesti negriaunant sodų namų, paveldo objektų2
Tiesiant europinės vėžės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ atkarpą Panevėžio apylinkėse bus išsaugoti visi 23 sodų bendrijoje „Šilas“ esantys statiniai. ...
-
Planuojama uždrausti nemokamai dalinti vienkartinę plastikinę pakuotę kavinėse ir renginiuose2
Šią savaitę Seimas ketina priimti įstatymų pakeitimus, kuriais planuoja uždrausti viešojo maitinimo vietose, masiniuose renginiuose ir paplūdimiuose neatlygintinai dalinti vienkartinę pakuotę, turinčią savo sudėtyje plastiko. ...
-
Tęsiantis karščiams, praėjusią savaitę elektra brango 2 proc.1
Praėjusią savaitę dėl karštų orų augo elektros suvartojimas, o vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje liepos 8–14 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, augo 2 proc. iki 101 euro už meg...
-
Darbdaviai neslepia, kad išnaudoja darbuotojus, mažina dienpinigius: kuriam sektoriui tai būdinga?5
Vis daugiau žmonių skundžiasi Darbo inspekcijai dėl vėluojančių ar išvis nemokamų atlyginimų. Daugiausia pažeidimų fiksuojama transporto sektoriuje, kur nemažai vairuotojų iš trečiųjų šalių. Profsąjungos neslepia, kad dar...
-
Į parduotuvę – kaip į naktinį klubą: ar pasiteisintų pirkėjų veido kontrolė?2
Prekybos centrai ir parduotuvės nebeapsikenčia vagysčių iš lentynų, per pastaruosius metus jų esą padvigubėjo. Pardavėjų nuostoliai – milijoniniai. Dėl to pardavėjai prašo įstatymo pataisų, kad etatinių vagišių būt...
-
Valstybei nebefinansuojant ukrainiečių studijų, kai kurios mokyklos tą darys pačios4
Nuo šių metų rugsėjo nebelieka valstybės skirto finansavimo ukrainiečiams, baigusiems mokyklas Ukrainoje, tačiau jų studijas pačios žada finansuoti kai kurios aukštosios mokyklos. ...
-
V. Janulevičius: Lietuva turėtų stengtis kuo greičiau gauti likusias RRF lėšas
Lietuva turėtų kuo greičiau atsiskaityti už likusius rodiklius ir pateikti prašymus gauti likusias Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) plano lėšas, mano pramonininkų konfederac...
-
Užimtumo tarnyba: vyresnių žmonių užimtumas Lietuvoje – vienas didžiausių Europoje
Lietuvoje dirbančių vyresnio amžiaus žmonių daugiau nei kitose Europos šalyse. Eurostato duomenimis, 55–64 metų gyventojų užimtumas Lietuvoje viršija Europos Sąjungos ir Euro zonos šalių vidurkį. ...
-
Ž. Mauricas: mėgstantiesiems „išlenkti taurelę“ infliacijos šuolis smogė švelniau nei sveikuoliams5
Dėl įvykusio infliacijos šuolio, bet lygiagrečiai nedidintų akcizų alkoholiui paskutinius ketverius metus degtinės kainos buvo gerokai mažesnės negu maisto produktų, todėl sveikuoliams infliacija „smogė“ stipriau, teigia „Lu...