- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Pirmieji iššūkiai įveikti: DFDS elektriniai vilkikai iš Klaipėdos jau pasiekia ir Kauną
-
Pirmieji iššūkiai įveikti: DFDS elektriniai vilkikai iš Klaipėdos jau pasiekia ir Kauną
-
Pirmieji iššūkiai įveikti: DFDS elektriniai vilkikai iš Klaipėdos jau pasiekia ir Kauną
-
Pirmieji iššūkiai įveikti: DFDS elektriniai vilkikai iš Klaipėdos jau pasiekia ir Kauną
-
Pirmieji iššūkiai įveikti: DFDS elektriniai vilkikai iš Klaipėdos jau pasiekia ir Kauną
-
Pirmieji iššūkiai įveikti: DFDS elektriniai vilkikai iš Klaipėdos jau pasiekia ir Kauną
Lietuvos vežėjams svarstant apie galimybę naudoti elektrinius vilkikus tarpmiestiniuose maršrutuose, užsienio bendrovės elgiasi drąsiau. Danijos kapitalo keltų ir krovinių transportavimo bendrovė DFDS nuo birželio 5 d. Klaipėdos regione naudoja tris elektrinius vilkikus. Jų eksploatacijos iššūkius įmonei padeda spręsti veiklos partneriai – didieji uostamiesčio krovinių terminalai.
„DFDS Trucking“ direktorius Vadimas Radiukas pripažįsta, kad sulaukus užsakytų elektrinių sunkvežimių iš karto teko spręsti labai specifinius baterijų įkrovimo klausimus. Netikėčiausias iš jų – viešųjų įkrovimo stotelių programinėje įrangoje nebuvo numatytas didelės talpos baterijų įkrovimas. Stotelės buvo užprogramuotos pagal lengvuosius elektromobilius, kurių baterijų talpa neviršija 100 kWh, o DFDS naudojamuose „Volvo FH Electric“ sunkvežimiuose sumontuotos 540 kWh talpos baterijos. Prisijungimas prie tokio kroviklio baigdavosi sistemos klaida.
DFDS kreipėsi į stotelių operatorius su prašymu adaptuoti programinę įrangą sunkvežimių įkrovimui, o kol buvo sprendžiamas šis klausimas, ieškojo kitų sprendimų. Išeitį pavyko rasti drauge su UAB Centrinis Klaipėdos terminalas (CKT). Vidinėje teritorijoje buvo įrengtos trys lėtojo įkrovimo stotelės. Taip atsirado galimybė per naktį papildyti sunkvežimių energijos atsargas.
Partnerio nuotr.
Rado skubų sprendimą
CKT generalinis direktorius Karolis Grigalauskas atkreipė dėmesį, kad DFDS buvo ne tik pirmoji elektrinius vilkikus įdarbinusi bendrovė Lietuvoje, bet ir viena pirmųjų šią naujovę išbandžiusių įmonių visame Baltijos šalių regione. Deja, pradžia nebuvo itin sklandi. Mieste esanti vieša įkrovimo infrastruktūra nebuvo pritaikyta sunkvežimiams, todėl reikėjo skubiai ieškoti kito sprendimo.
„Atsiradus poreikiui, terminale nusprendėme įrengti tris papildomas įkrovos vietas vilkikams. Projektui pritaikėme vieną iš turimų stotelių, skirtų prie krantinės stovinčių laivų aprūpinimui elektros energija. Viešo tinklo aprėptis ir įkrovimo stotelių šalies tinkle pajėgumai kol kas yra labai riboti, todėl prie elektrinių sunkvežimių pereinantiems vežėjams naudinga bet kokia pagalba“, – kalbėjo terminalo vadovas.
K. Grigalauskas pastebi, kad pirmosios elektrinius vilkikus pradeda naudoti didžiosios transporto įmonės. Taip nutiko ir Lietuvoje – čia pradininke tapo DFDS bendrovė. „Mes taip pat norime prisijungti prie tvarumo iniciatyvas puoselėjančių įmonių. Visuomet padėsime savo klientams žengti pirmuosius žingsnius žaliąja kryptimi. Be to, sudarydami tinkamas sąlygas elektriniams sunkvežimiams praplečiame mūsų terminalo teikiamų klientams paslaugų spektrą“, – sakė jis.
Partnerio nuotr.
Išnaudoja ir lėtą krovimą
„DFDS Trucking“ elektrinių sunkvežimių reisai jau siekia Kauną. Įmonė su nekantrumu laukia tolimesnės įkrovimo infrastuktūros plėtros ne tik Klaipėdoje, bet ir už jos ribų. Tiesa, vežėjų poreikiai yra gerokai didesni nei elektromobilius vairuojančių privačių vartotojų. Norint sutrumpinti stovėjimo laiką, „Volvo“ sunkvežimio bateriją reikėtų įkrauti 250 kW galia, o tokio pajėgumo stotelių Lietuvoje dar labai trūksta.
„Važiuojame ten, kur leidžia infrastruktūra. Reisus planuojame taip, kad pasiektume tikslą ir grįžtume tą pačią dieną. Terminale įrengtos trys stotelės labai padeda – pastatę sunkvežimius 9 val. vakaro kitos dienos ryte juos pasiimame jau su visiškai įkrautomis baterijomis“, – komentavo V. Radiukas.
„DFDS Trucking“ skaičiavimais, vienas 70 km elektrinio sunkvežimio reisas nuo Klaipėdos iki Telšių leidžia sutaupyti 19,2 kg CO2. Numatomas viso lizingo laikotarpio efektas – dar įspūdingesnis. Skaičiuojama, kad per šešerius metus vienas sunkvežimis sumažins aplinkos taršą 52 tonų CO2.
Partnerio nuotr.
Leidžia įvažiuoti greičiau
Anot V. Radiuko, itin svarbus buvo ir CKT inicijuotas ekologiškam sunkiajam transportui skirtas „žaliasis koridorius“. Prie idėjos įgyvendinimo prisideda UAB Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) ir LKAB „Klaipėdos Smeltė“ (Smeltė) – Klaipėdos uosto terminalai, kraunantys konteinerius. Visiems partneriams DFDS pristatė elektrinių sunkvežimių eksploatavimo specifiką – baterijų įkrovimo laikas sutrumpina naudingos eksploatacijos trukmę, todėl įkrautas vilkikas neturėtų stovėti.
„Suprantame, kad norėdami mus greičiau įleisti terminalai šiek tiek keičia įprastą darbo ritmą, todėl itin vertiname visas partnerių pastangas. Pirmieji mus geranoriškai priėmė CKT atstovai, tačiau ir Smeltėje mus jau atpažįsta ir greitai priima, o nauja įvažiavimo į Klaipėdos konteinerių terminalo teritoriją automatinių vartų valdymo sistema užtikrina, kad galėsime įvažiuoti registruotu laiku“, – pažymėjo V. Radiukas.
Partnerio nuotr.
Lietuva yra viena pirmųjų šalių, kuriose DFDS pradėjo naudoti elektra varomus vilkikus. Iš viso DFDS logistikos tinkle Europoje jų jau yra per kelias dešimtis. Anot V. Radiuko, tai tik pradžia: iki šių metų pabaigos šis skaičius turėtų pasiekti 127, o iki 2030 metų bendrovė yra užsibrėžusi pasiekti, kad kas ketvirtas vilkikas visame transporto parke būtų elektrinis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Rheinmetall“ vadovas Vilniuje susitiks su premjeru, pasirašys susitarimą dėl elektros
Trečiadienį Vilniuje pirmą kartą su oficialiu vizitu lankysis Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“, Lietuvoje planuojančios statyti artilerijos amunicijos gamyklą, generalinis direktorius Arminas Pappergeris (Papergeris). ...
-
Turto banko aukcione – beveik milijono vertas pastatas
Turto banko viešajame elektroniniame aukcione už 990 tūkst. eurų parduotos buvusios Lietuvos probacijos tarnybos patalpos netoli Vilniaus centro. ...
-
Tikimasi, kad ketinamos statyti artilerijos amunicijos gamyklos neištiks „Teltonikos“ likimas
Energetikos ministras sako norintis, kad Lietuvoje planuojama statyti Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ artilerijos amunicijos gamykla kuo daugiau elektros gamintų iš saulės, vėjo ar kitų atsinaujinančių ište...
-
GPS ryšio trikdžių su lėktuvais padaugėjo 10 kartų – ar skrydžių rizika nedidėja?
Daugėjant atvejų, kai lėktuvai dėl GPS ryšio trikdžių negalėjo nusileisti Lietuvos oro uostuose, bendrovės „Oro navigacija“ vadovas Saulius Batavičius teigia, kad skrydžiai išlieka saugūs, nes antžeminės navigacijos įren...
-
Paskelbė dosniausius darbdavius: sąrašo viršuje – Greitosios medicinos pagalbos tarnyba
Didžiausių Lietuvos darbdavių su didžiausia atlygio mediana sąrašo pirmojoje vietoje gruodį atsidūrė Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba – jos atlygio mediana siekė 3,5 tūkst. eurų prieš mokesčius – 18 proc. daugia...
-
Nutekinta informacija konkurse „Itonikai“ kainavo 80 tūkst. eurų ir likvidavimą
Informacinių technologijų (IT) ir verslo konsultavimo bendrovės „CGI Lithuania“ ir „Itonika“ taikos sutartimi baigė ginčą dėl nutekintų duomenų apie pirmosios jų pasiūlymą konkurse – „Itonika“ sutiko pasitr...
-
Baltijos jūroje pažeistas Latvijos kabelis „Bitės“ klientams Lietuvoje įtakos neturės?
Baltijos jūroje anksti sekmadienį pažeidus povandeninį Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro optinį kabelį, kuriuo naudojasi ir Baltijos šalių telekomunikacijų bendrovė „Bitė Group“, „Bitė Lietuvos“ v...
-
Pradeda veikti audito rezultatų informacinė svetainė ARIS
Pradeda veikti Valstybės kontrolės sukurta audito rezultatų informacinė svetainė ARIS. Ji skirta institucijoms, įgyvendinančioms valstybiniuose audituose pateiktas rekomendacijas. ...
-
Atskleidė, kas gruodį mokėjo didžiausias algas – sumos įspūdingos
Didžiausią vidutinę algą Lietuvoje gruodį mokėjo didmeninės prekybos elektros kabeliais bendrovė „TT Cables Nordic“ – visą arba ne visą mėnesį dirbę šeši bendrovės darbuotojai gavo vidutiniškai 33,8 tūkst. ...
-
2025 metais „Hanner“ į plėtrą investuos 98 mln. eurų
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ šiemet į NT projektus investuos 98 mln. eurų. Didžioji dalis investicijų – 68 mln. eurų – bus skirta Vilniaus gyvenamojo ir komercinio NT plėtrai, 30 mln. eurų – invest...