- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Saulius Skvernelis
Premjeras Saulius Skvernelis toliau kartoja, kad gyventojų nerimas dėl Vilniuje ir Kaune planuojamų statytų atliekų deginimo jėgainių yra pagrįstos. Tai premjeras pareiškė po to, kai praėjusią savaitę su „Lietuvos energijos“ vadovais sutarė, jog Vilniuje bus galima deginti mažiau atliekų bei įrengti papildomus taršą mažinančius filtrus.
„Atliekų deginimas, toks atliekų tvarkymo būdas yra XIX amžiaus problemos sprendimas. Tai, kas buvo prieš 30 metų padaryta, kad nėra ko baimintis, kad stovi miestų centruose (atliekų deginimo įrenginiai – BNS), tikrai taip nėra. Baimės yra natūraliai pagrįstos“, – ketvirtadienį Seime atsakydamas į parlamentarų klausimus sakė S. Skvernelis.
„Čia yra ne kvapas, kurį gali pernešti. Čia yra tokios išmetamosios medžiagos, kurios šimtmečiais išlieka, kurios daro poveikį aplinkai, daro poveikį sveikatai, kylą grėsmės apsigiminui. Todėl norisi atsakymų, ar tai saugu Lietuvai ir pirmiausiai Vilniaus gyventojams, ar ne“, – kalbėjo premjeras.
Jis pakartojo, kad abejonės dėl planuojamų Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių kenksmingumo iki šiol nėra išsklaidytos.
Premjeras taip pat tikino neturintis asmeninio intereso dėl Vilniaus projekto, nepaisant to, jog gyvena netoli statomos jėgainės.
„Aš dar kartą pabrėžiu, kad tai nėra mano asmeninis interesas, kadangi tai liečia daug gyventojų ir rinkėjų. Jeigu tokiu principu vadovautis, tai, atleiskit, aš negaliu priiminėti nė vieno sprendimo, nes bet kokiu atveju mane, kaip gyventoją palies energetiniai dalykai ar maisto kainos, gydymo paslaugos ar švietimas“, – Seime kalbėjo S. Skvernelis.
Premjeras ketvirtadienį Seime atsakinėjo į opozicinės Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos narių parengtus klausimus.
S. Skvernelis gegužę pareiškė, jog Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės yra korupcinės ir „nuodijančios“ žmones, be to, dėl jų Vyriausybė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Vyriausybės vadovas buvo užsiminęs apie projektų stabdymą.
Planuojama, kad 345 mln. eurų vertės Vilniaus jėgainė pradės veikti 2019-ųjų pabaigoje, o 150 mln. eurų vertės Kauno jėgainė, statoma kartu su Suomijos kapitalo „Fortum Lietuva“, – 2020 metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Avarija Linkuvos gatvėje...
-
Prezidentas susitiko su kandid...
-
G. Nausėda lankėsi krovinini...
-
Prezidentas susitiko su kandid...
-
Kauno ligoninėje - naujo korp...
-
Teismas peržiūrės vaizdo ...
-
Prezidentas suteikė brigados ...
-
Po Vilniuje nukritusio lėktuv...
-
Vilniuje nukrito lėktuvas...
-
Europos krepšinio čempionato...
-
G. Nausėda iš energetikos ministro tikisi spartesnės „Harmony Link“ statybos1Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link&ldquo...
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.3Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainosPraėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje1Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
FNTT ir LB sutarė stiprinti kritptoturto įmonių priežiūrąLietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį susitarė stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto įmones. Įstaigos pasirašė tai numatantį susitarimą. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?31Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės15Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...