„Tai, kas yra teikiama, yra toks gudravimas, manau, susijęs su niekuo kitu, kaip būsimaisiais rinkimais 2024 metais“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė premjerė.

Anot jos, „labai keistai“ atrodo pasiūlymas numatyti lengvatą vieneriems metams, tarsi tikintis, kad 2024 metais situacija pasikeis ar ECB staiga sumažins palūkanas.

„Akivaizdu, kad ne čia yra atsakymas, nes tokia lengvata dar labiausiai, didžiausią naudą biudžeto lėšomis suveikia žmonėms, kurių paskolos didžiausios ir pajamos yra didžiausios, kadangi lubos tokios lengvatos yra 25 proc. apmokestinamųjų pajamų, tai niekaip kitaip negaliu šio projekto vertinti, kaip tiesiog rinkiminio projekto“, – sakė I. Šimonytė. 

Preliminariais skaičiavimais, valstybės biudžetas dėl lengvatos galėtų netekti iki 110 mln. eurų pajamų, o šį netekimą siūloma kompensuoti iš bankų mokamų mokesčių. I. Šimonytė sako, kad tai neįmanoma, nes bankų solidarumo įnašo lėšų panaudojimas yra apibrėžtas įstatyme.

„Ten aiškiai parašyta, kad tai yra priimančios šalies infrastruktūra ir karinio mobilumo projektai. To įstatymo niekas keisti neketina, vadinasi, tai, ką kolegos siūlo, yra realiai iš savivaldybių ir valstybės biudžeto kompensuoti dalį gyventojų pajamų mokesčio“, – sakė premjerė.

Ji priminė, kad tokia GPM lengvata Lietuvoje jau buvo, tačiau ji panaikinta, nes skatina nekilnojamojo turto (NT) kainų kilimą, su kuriuo ECB kovoja didindamas palūkanų normas ir mažindamas infliaciją.

„Bet tuo metu ta lengvata buvo panaikinta laiku, kai palūkanų normos kilo ženkliai, o pajamos krito po 20 ir daugiau procentų, tai buvo 2009 metai. Šiandien mes turime trečius metus, kai vidutinis gyventojų darbo užmokestis auga dviženkliais skaičiais“, – kalbėjo I. Šimonytė.

GPM įstatymo pataisa siūloma Europos Centriniam Bankui (ECB) didinant bazines palūkanų normas ir dėl to brangstant paskoloms. Seimas ketvirtadienį spręs, ar priimti svarstyti siūlymą.