Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, jog augančioje biokuro rinkoje trūksta konkurencijos ir priežiūros. Pasak jos, netvarka šioje rinkoje naudojasi verslininkai, o vartotojų sąskaitos už šildymą nemažėja, nors biokuras yra kur kas pigesnis už brangias rusiškas gamtines dujas.

Energetikos ministras sako, jog Vyriausybė programoje numatė stiprinti konkurenciją biokuro rinkoje

„Požiūris prezidentės ir Vyriausybės į biokurą ir apskritai į atsinaujinančios energetikos plėtrą sutampa. Manome, kad yra didžiulis potencialas Lietuvoje tai sričiai. Vyriausybė savo programoje yra numačiusi stiprinti gamybą, konkurencingą prekybą ir, aišku, biokuro suvartojimą Lietuvoje“, - trečiadienį po susitikimo su prezidente sakė Jaroslavas Neverovičius.

Anot jo, sprendžiant susidariusią padėtį biokuro rinkoje, pirmiausia ketinama atlikti analizę ir tik po to imtis veiksmų.

„Nekalbėjome dėl labai konkrečių sprendimų jau dabar. Mes vykdome galimų teisės aktų pakeitimų analizę. Manau, jog per kelis mėnesius pateiksime savo pasiūlymus šioje srityje. Manau, kad galutinis poveikis kainai bus įmanomas, kada ženkliai bus padidintas biokuro suvartojimas, ypač didžiuosiuose miestuose biokuro dalis šilumos gamyboje bus ženkliai didesnė“, - kalbėjo J. Neverovičius.

„Prezidentė atkreipė energetikos ministro dėmesį į biokuro rinkoje besiklostančią situaciją, kuriai suvaldyti reikėtų greitų ir neatidėliotinių sprendimų. Plečiantis biokuro naudojimui ir prieš pusmetį startavus biokuro biržai, paaiškėjo, kad ji realiai negali veikti, nes teisinė bazė nėra aiškiai reglamentuota, taip pat nėra numatytas pirkimo kontrolės mechanizmas“, - žurnalistams sakė prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė.

Pasak jos, tai leidžia ne visai sąžiningiems šilumos tiekėjams piktnaudžiauti biokuro pirkimais, vykdyti pirkimus be kontrolės, nevaržomai pasirenkant biokuro tiekėją, kiekius ir sutarčių terminus.

„Pats biokuras yra tris kartus pigesnis nei importuojamos brangios dujos, tačiau realiai vartotojai apčiuopiamos naudos nejaučia. Galutiniame variante - ten, kur ir biokuras, ir dujos kūrenamos - kaina yra labai panaši“, - sakė patarėja.

Be to, anot jos, biokuro kainos kai kuriose savivaldybės skiriasi daugiau nei dvigubai.

BNS žiniomis, pavyzdžiui, „Vilniaus energijos“ perkamo biokuro mišinio vienos tonos vidutinė kaina pernai lapkritį buvo 831 litas, „Litesko“ - 827 litai, „Akmenės energijos“ - 764 litai, Šilalės šilumos tinklų - 617 litų, „Šiaulių energijos“ - 555 litai, „Prienų energijos“ - 662 litai.

„Prezidentės teigimu, tokia betvarkė yra palanki tik monopoliniam biokuro tiekėjui ir toliau tęstis negali, todėl prezidentė ministrą ragina nedelsiant imtis priemonių, kurios sustabdytų kainų kilimą ir pažabotų monopolinio biokuro tiekėjo įsigalėjimą“, - kalbėjo prezidentės patarėja.

Pasak D. Ulbinaitės, prezidentė ragina pakeisti teisės aktus ir nustatyti procedūras, kurios užtikrintų skaidrią prekybą biokuru ir sąžiningą konkurenciją. Be to, siūloma sustiprinti Kainų komisijos atsakomybę ir įgaliojimus, kad būtų užtikrintos objektyvios biokuro kainos.

J. Neverovičius pažymėjo, jog Energetikos ministerijos sieks didinti biokuro dalį šilumos gamyboje.

Šiuo metu didžiausią biokuro rinkos dalį užima koncerno „Icor“ valdoma biokuro tiekimo įmonė „Bionovus“.

Teisėsaugininkai šiuo metu tiria, ar Prancūzijos bendrovės „Dalkia“ antrinės įmonės Lietuvoje „Vilniaus energijos“ vadovai galėjo sukčiauti, leisdami su ja susijusiai įmonei „Bionovus“ pelnytis iš biokuro pardavimų. Skaičiuojama, kad pastaroji įmonė 2007–2011 metais vien iš pardavimų „Vilniaus energijai“ gavo daugiau nei 53 mln. litų grynojo pelno.

Kainų komisija siūlo, kad nuo rugsėjo 1 dienos energetikos įmonės pusę reikalingo biokuro įsigytų „Baltpool“ biokuro biržoje - tai esą skatintų šilumos kainų mažėjimą.