- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijai ir Baltarusijai jau daugiau nei vienerius metus nevykdant bendros su Baltijos šalimis elektros sistemos sutarties (BRELL), ji jau kurį laiką buvo „mirusi“, sako Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Tai jis teigė Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorėms antradienį oficialiai informavus Rusiją ir Baltarusiją apie BRELL sutarties nepratęsimą ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį.
„Kas liečia BRELL sutarties vykdymą, jie (Rusija ir Baltarusija – BNS) jau seniai jos nevykdė, nes neteikė duomenų. Jie nustojo maždaug gal prieš metus–pusantrų teikti duomenis, ką privalėjo pagal sutartį. Ta sutartis buvo mirusi dar jos net neatšaukus“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė R. Masiulis.
Jis kartojo, kad Baltijos šalys yra pasiruošusios kitų metų vasarį numatytam elektros tinklų sinchronizavimui su kontinentine Europa ir užbaigia paskutinius jos projektus.
R. Masiulio teigimu, anksčiau Lietuva turėjo keturias elektros linijas su Rusijos Kaliningrado sritimi bei 11 – su Baltarusija. Šiuo metu su šia šalimi veikia tik viena linija, o dalis jų yra išmontuotos.
Planuojama, kad Baltijos šalių tinklai su kontinentinės Europos tinklais sinchroniškai pradės veikti kitų metų vasario 9 dieną. Dieną prieš tai – vasario 8-ąją – Lietuva, Latvija ir Estija atsijungs nuo rusiškos IPS/UPS sistemos ir atliks vienintelį bendrą izoliuoto darbo bandymą, po kurio nebebus grįžta į senąją sistemą.
Planuojama, kad Baltijos šalių tinklai su kontinentinės Europos tinklais sinchroniškai pradės veikti kitų metų vasario 9 dieną.
Energetikos ekspertas, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas pabrėžė, kad antradienį Baltijos šalims oficialiai informavus Rusiją ir Baltarusiją apie BRELL sutarties nepratęsimą dar nieko neįvyko. Anot jo, svarbiausia – išjungti ir išmontuoti šalis jungiančias linijas.
„Tai yra tik deklaruota ta politinė valia, kuri buvo paskelbta dar 2012 metais pirmoje energetinės nepriklausomybės strategijoje. Ir tos valios įgyvendinimas įvyks arba neįvyks kitų metų vasario 7 dieną (vasario 9 dieną – BNS)“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Sekmokas.
„Pasitraukus iš BRELL lauks dar vienas svarbus žingsnis – elektros perdavimo linijos su Rusija ir Baltarusija išjungimas. Ir tai yra ne tik techninis, bet politinis ar geopolitinis žingsnis“, – pridūrė jis.
Eksperto teigimu, dar iki BRELL sutarties pasirašymo 2001 metais Lietuva veikė rusiškoje elektros sistemoje, tik tai nebuvo teisiškai reglamentuota.
A. Sekmokas neatmetė, kad artėjant sinchronizavimui Rusija gali imtis provokacijų – pavyzdžiui, reikalauti kompensacijų dėl esą vienašališko Baltijos šalių pasitraukimo iš BRELL, taip pat imtis provokacijų prieš „NordBalt“ ir „LitPol“ bei kibernetinių išpuolių.
„Turint iki šiol vykusias provokacijas ir karą Ukrainoje, tokių įvykių tikimybės atmesti negalime“, – sakė buvęs energetikos ministras.
Apie nepratęsiamą BRELL sutartį Baltijos šalys Rusijai ir Baltarusijai turėjo pranešti vėliausiai iki rugpjūčio 7 dienos – likus pusmečiui iki numatytos sinchronizacijos su kontinentine Europa.
Anksčiau sinchronizuotis su kontinentine Europa buvo numatyta iki 2025 metų pabaigos, tačiau Lietuva kurį laiką ragino Baltijos šalis sinchronizuotis dar 2024-ųjų vasarį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...
-
Vaičiūnas: turėtume diskutuoti apie bendrą elektrinę
Vasarį su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. ...
-
Pinigai gynybai: naudos gyventojų santaupas bankuose?
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, prezidento Gitano Nausėdos patarėjas sako, jog lėšų tam pirmiausia reikėtų skolintis, o ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi jų surinkti iš augančios šalies ...
-
Kylančios pocedūrų kainos: grožis – prabanga ar būtinybė?
Grožis yra prabanga ar būtinybė? Tokį klausimą pradėjo kelti klientai po Naujųjų metų apsilankę pas grožio specialistus. Dėl pabrangusių žaliavų kilo kone visų paslaugų kainos. Tačiau efektas ne toks, kokio grožio specialistai tikėjosi: kli...
-
Misiūnas apie tai, kaip sutaupyti ir kur dingsta pinigai
Analitinis centras ir žiniasklaidos kanalas Politika.lt praneša, kad pradeda tyrimą, kurio tikslas nustatyti, ar valstybė iš vidinių išteklių gali sutelkti esmingas lėšas gynybos finansavimui. Įprastai kalbant apie gynybą mi...
-
Karbauskis: priėmus šį sprendimą – „šokom į dilgėles“
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog lėšos turėtų būtų skiriamos atsižvelgus į realius poreikius. ...
-
Startuolių ambicingiems DI projektams – papildomas finansavimas
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ...