- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijai ir Baltarusijai jau daugiau nei vienerius metus nevykdant bendros su Baltijos šalimis elektros sistemos sutarties (BRELL), ji jau kurį laiką buvo „mirusi“, sako Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Tai jis teigė Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorėms antradienį oficialiai informavus Rusiją ir Baltarusiją apie BRELL sutarties nepratęsimą ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį.
„Kas liečia BRELL sutarties vykdymą, jie (Rusija ir Baltarusija – BNS) jau seniai jos nevykdė, nes neteikė duomenų. Jie nustojo maždaug gal prieš metus–pusantrų teikti duomenis, ką privalėjo pagal sutartį. Ta sutartis buvo mirusi dar jos net neatšaukus“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė R. Masiulis.
Jis kartojo, kad Baltijos šalys yra pasiruošusios kitų metų vasarį numatytam elektros tinklų sinchronizavimui su kontinentine Europa ir užbaigia paskutinius jos projektus.
R. Masiulio teigimu, anksčiau Lietuva turėjo keturias elektros linijas su Rusijos Kaliningrado sritimi bei 11 – su Baltarusija. Šiuo metu su šia šalimi veikia tik viena linija, o dalis jų yra išmontuotos.
Planuojama, kad Baltijos šalių tinklai su kontinentinės Europos tinklais sinchroniškai pradės veikti kitų metų vasario 9 dieną. Dieną prieš tai – vasario 8-ąją – Lietuva, Latvija ir Estija atsijungs nuo rusiškos IPS/UPS sistemos ir atliks vienintelį bendrą izoliuoto darbo bandymą, po kurio nebebus grįžta į senąją sistemą.
Planuojama, kad Baltijos šalių tinklai su kontinentinės Europos tinklais sinchroniškai pradės veikti kitų metų vasario 9 dieną.
Energetikos ekspertas, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas pabrėžė, kad antradienį Baltijos šalims oficialiai informavus Rusiją ir Baltarusiją apie BRELL sutarties nepratęsimą dar nieko neįvyko. Anot jo, svarbiausia – išjungti ir išmontuoti šalis jungiančias linijas.
„Tai yra tik deklaruota ta politinė valia, kuri buvo paskelbta dar 2012 metais pirmoje energetinės nepriklausomybės strategijoje. Ir tos valios įgyvendinimas įvyks arba neįvyks kitų metų vasario 7 dieną (vasario 9 dieną – BNS)“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Sekmokas.
„Pasitraukus iš BRELL lauks dar vienas svarbus žingsnis – elektros perdavimo linijos su Rusija ir Baltarusija išjungimas. Ir tai yra ne tik techninis, bet politinis ar geopolitinis žingsnis“, – pridūrė jis.
Eksperto teigimu, dar iki BRELL sutarties pasirašymo 2001 metais Lietuva veikė rusiškoje elektros sistemoje, tik tai nebuvo teisiškai reglamentuota.
A. Sekmokas neatmetė, kad artėjant sinchronizavimui Rusija gali imtis provokacijų – pavyzdžiui, reikalauti kompensacijų dėl esą vienašališko Baltijos šalių pasitraukimo iš BRELL, taip pat imtis provokacijų prieš „NordBalt“ ir „LitPol“ bei kibernetinių išpuolių.
„Turint iki šiol vykusias provokacijas ir karą Ukrainoje, tokių įvykių tikimybės atmesti negalime“, – sakė buvęs energetikos ministras.
Apie nepratęsiamą BRELL sutartį Baltijos šalys Rusijai ir Baltarusijai turėjo pranešti vėliausiai iki rugpjūčio 7 dienos – likus pusmečiui iki numatytos sinchronizacijos su kontinentine Europa.
Anksčiau sinchronizuotis su kontinentine Europa buvo numatyta iki 2025 metų pabaigos, tačiau Lietuva kurį laiką ragino Baltijos šalis sinchronizuotis dar 2024-ųjų vasarį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...