- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Telšių rajone penktadienį įjungtas pirmasis iš trijų būsimų sinchroninių kompensatorių. Tai vieni svarbiausių įrenginių kitų metų vasarį numatytam Lietuvos ir Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su kontinentine Europa.
Įrenginiai reikalingi užtikrinti elektros sistemos inerciją bei palaikyti dažnį, reikalingą sistemos stabilumui.
„Galime aiškiai konstatuoti, kad tai jau pabaigos pradžia. Pabaigos mūsų buvimo BRELL'e (Baltijos šalių bendros elektros sistemos su Rusija ir Baltarusija sutartis – BNS) pradžia“, – renginyje Telšių rajone sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
„Čia yra ta įranga, tas elementas mūsų energetikos sistemoje, kuris leis mums jaustis ramiems ir užtikrintiems, kad atsijungę nuo BRELL sistemos, prisijungę prie kontinentinių elektros tinklų, mes turėsime įrankius ir būtinas priemones valdyti savo dažnį patys, užtikrinti sistemos inerciją ir būti kontinentinės Europos elektros tinklų sudėtine dalimi“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, be šių kompensatorių elektros kainos šalies vartotojams po kitų metų vasario būtų žymiai didesnės. Anot jo, elektra dėl sinchronizavimo jiems nebrangs, o augant vietinei gamybai apie 2027–2028 metus jos kainos Lietuvoje turėtų priartėti prie Skandinavijos šalių.
Šis įrenginys pakeičia Rusiją, nes dabar, grubiai kalbant, dalį inercijos gauname iš Rusijos, o šio įrenginio darbas yra palaikyti inerciją tinkle, kad tinklas būtų stabilus ir elektra galėtų tekėti.
„Kas tai per dažnis? Sakykim, tai yra kaip širdis, kuri palaiko mūsų organizme stabilų kraujo spaudimą ir kraujo varinėjimą. Ši įranga būtent tą ir daro. Turėsime tris tokias širdis visoje Lietuvoje“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo ministras.
„Realiai tokia įranga leidžia prijungti didesnį kiekį atsinaujinančios energetikos“, – pridūrė jis.
Pasak „Litgrid“ vadovo Roko Masiulio, mažesnė dalis inercijos, kurią užtikrins sinchroniniai kompensatoriai, vis dar gaunama iš Rusijos.
„Šis įrenginys pakeičia Rusiją, nes dabar, grubiai kalbant, dalį inercijos gauname iš Rusijos, o šio įrenginio darbas yra palaikyti inerciją tinkle, kad tinklas būtų stabilus ir elektra galėtų tekėti“, – žurnalistams sakė R. Masiulis.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.
„Kai Rusijos dalis išnyks, jie (kompensatoriai – BNS) padengs tą dalį. (...) Jie sudarys tinkle tiek inercijos, kad ne tik pakeis rusišką dalį – tai yra mažesnioji dalis, – bet ir leis prijungti daug atsinaujinančios energetikos, kuri negeneruoja inercijos“, – sakė R. Masiulis.
Likę du sinchroniniai kompensatoriai Alytaus ir Vilniaus rajonuose dar įrenginėjami. Alytaus kompensatorių planuojama įjungti iki metų pabaigos, o Neries – kitą pavasarį.
Pasak R. Masiulio, po tris sinchroninius kompensatorius turės visos trys Baltijos šalys, o Estijoje jau įjungtų visų įrenginių Baltijos šalių sistemai užtenka ir dabar: „Su kiekvienu nauju tik tampame stipresni.“
Kompensatorius pagamino Vokietijos koncernas „Siemens Energy“ gamykloje Erfurte. „Litgrid“ ir „Siemens Energy“ 2021 metų gruodį pasirašytos sutarties vertė siekia 87,4 mln. eurų (be PVM).
Planuojama, kad Baltijos šalių tinklai su kontinentinės Europos tinklais sinchroniškai pradės veikti kitų metų vasario 9 dieną. Dieną prieš tai – vasario 8-ąją – Lietuva, Latvija ir Estija atsijungs nuo rusiškos IPS/UPS sistemos ir atliks vienintelį bendrą izoliuoto darbo bandymą, po kurio nebebus grįžta į senąją sistemą.
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės dar liepą informavo Rusiją ir Baltarusiją apie nepratęsiamą BRELL sutartį ir pasitraukimą iš jos kitų metų vasarį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Hofmanas vyksta pirmojo vizito į Berlyną
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas penktadienį vyksta pirmojo vizito į Vokietiją, kur dalyvaus Berlyne vykstančioje 89-oje tarptautinėje žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės parodoje „Žalioji savaitė“. ...
-
Alytuje įjungtas antrasis iš trijų sinchroninių kompensatorių1
Alytaus rajone ketvirtadienį įjungtas antrasis iš trijų elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ sinchroninių kompensatorių, kurie būtini Lietuvai vasarį planuojant atsijungti nuo rusiškų elektros tinklų ir sinchroni...
-
„Elektrum Lietuva“: gruodį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo vos 1 proc.1
Gruodžio mėnesį Lietuvoje didmeninė elektros kaina vidutiniškai buvo 1 proc. didesnė nei lapkritį ir siekė 89,69 EUR/MWh, Latvijoje ir Estijoje augo 2 proc. iki atitinkamai 90,51 EUR/MWh ir 84,28 EUR/MWh, praneša „Elektrum Lietuva&ld...
-
LEA: šešiose ES šalyse benzinas pigesnis nei Lietuvoje3
Šiuo metu pigiau nei Lietuvoje benzinas kainuoja šešiose Europos Sąjungos (ES) šalyse, o dyzelino vidutinė kaina šiuo metu yra mažesnė devyniose ES valstybėse, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Energetikos ministerija planuoja naują kvietimą norintiems gauti kompensaciją1
Šių metų pirmąjį ketvirtį planuojamas naujas 15 mln. eurų vertės kvietimas norintiems gauti kompensaciją, įsirengus elektros energijos kaupimo įrenginius namuose, skelbia Energetikos ministerija. ...
-
JAV ambasadorė: nemanau, kad ši taisyklė turės kokią nors įtaką Lietuvai
JAV ketinant riboti dirbtinio intelekto (DI) lustų eksportą į daugelį šalių, įskaitant Lietuvą, JAV ambasadorė Lietuvoje Kara McDonald (Kara Makdonald) sako, kad Lietuva išlieka patikima partnere ir pavyzdine sąjungininke, o šis r...
-
Žiniasklaida: atleistas patarėjas Hofmaną kaltina korupcija, kreipėsi į prokuratūrą1
Dešimt dienų po paskyrimo atleistas žemės ūkio ministro Igno Hofmano patarėjas antikorupcijos klausimais Irmantas Baltūsis savo buvusį vadovą kaltina korupcija, teigia užfiksavęs kyšį bei medžiagą perdavęs prokuratūrai. ...
-
Svarstys, ar nušalinti žemės ūkio ministrą nuo reikalų, susijusių su Nacionaline mokėjimo agentūra1
Vyriausybė svarstys, ar nušalinti žemės ūkio ministrą Igną Hofmaną nuo reikalų, susijusių su Nacionaline mokėjimo agentūra, iš kurios pajamų gauna jis ir jam artimi asmenys. ...
-
Sabutis: ši jungtis yra itin svarbi kariniam mobilumui ir šalies saugumui3
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis mano, jog realu, kad europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“ iki 2030 metų bus nutiestas tarp Lietuvos ir Lenkijos, nes ši jungtis yra itin svarbi kariniam mobilumui ir šalies saugumui...
-
Gyventojai susigrąžino milijonus eurų: priežastis – aiški3
Darbo ginčų komisija pernai darbuotojams padėjo susigrąžinti beveik 15 mln. eurų. Dažniausiai tai darbdavių jiems neišmokėti atlyginimai. Skundų skaičius išaugęs kone trečdaliu, tačiau problematiškiausių darbdavių daugiausi...