- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) apie 57 mln. eurų permoką buitiniams vartotojams svarstoma grąžinti per mažiau nei dvejus metus, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.
„Po viešos konsultacijos dabar diskutuojame su ESO, kad buitiniams vartotojams (permoka – BNS) grįžtų netgi per trumpiau nei dvejus metus, atsižvelgiant į Prezidentūros ir kai kurių vartotojų atstovų išsakytas pastabas. Tai tie terminai kažkiek dar į trumpesnę pusę koreguojasi“, – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) diskusijoje trečiadienį sakė R. Pocius.
VERT anksčiau paskelbė, jog beveik 158 mln. eurų siekiantį bendrą permokos likutį buitiniams vartotojams ESO turėtų grąžinti per 2,5 metų, pradedant nuo 2024 metų liepos, o įmonėms – per 7,5 metų (pradedant nuo 2027-ųjų – per 5,5 metų).
Prezidento patarėjas Tomas Lukoševičius pirmadienį siūlė ieškoti galimybių dar labiau sutrumpinti grafiką, pavyzdžiui, skolą dar greičiau grąžinti buitiniams vartotojams, be to, pradėti grąžinti nelaukiant kitų metų liepos.
ESO Finansų ir administravimo tarnybos vadovas Audrius Ruseckas tuomet teigė, kad tai padaryti būtų įmanoma.
Po viešos konsultacijos dabar diskutuojame su ESO, kad buitiniams vartotojams (permoka – BNS) grįžtų netgi per trumpiau nei dvejus metus.
Permoką vartotojams planuojama grąžinti pritaikius šiuo metu svarstomą pagrindinę VERT siūlomą skolos grąžinimo alternatyvą, kai išlaikant tvarų ESO įsiskolinimą bei nemažinant 10 metų investicijų būtų įtraukta papildoma kainos dedamoji – iš jos per aštuonerius metus planuojama surinkti 96 mln. eurų.
Daliai vartotojų papildomos dedamosios įvedimą laikant mokesčiu už grąžinamą skolą, reguliuotojo pirmininkas sako, kad taip „vienu sprendimu VERT bando išspręsti keletą problemų“. Tuo metu, jo teigimu, antroji alternatyva ESO kainuotų 170 mln. eurų brangesnes paskolas.
„Dėl to mes ir pasiūlėme iš vienos pusės grąžinti pinigus, bet galbūt ilgalaikėje (ESO – BNS) investicijų programoje numatyti papildomą finansavimą“, – trečiadienį teigė R. Pocius.
Pasak jo, vykstant energetinei transformacijai visoje Europoje ateityje didės reguliuojama elektros kainos dalis.
„Reikalingos didžiulės investicijos, kad būtų įsisavinta mūsų atsinaujinanti generacija. Mes (Lietuva – BNS) juk 2030 metais pagal strategiją turime turėti tokius generacijos pajėgumus, kiek mes suvartojame elektros energijos“, – teigė R. Pocius.
„Įvertinus atsinaujinančios energetikos išteklių generavimo specifiką ir reikalingas investicijas tarifas auga“, – pridūrė jis.
VERT teigimu, ESO šiuo metu liko grąžinti apie 157,7 mln. eurų, iš jų apie 57 mln. eurų – gyventojams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Lidl Lietuvos“ grynasis pelnas smuko 2,8 karto, pajamos augo 6 proc.2
Vieną didžiausių Lietuvos prekybos tinklų valdanti „Lidl Lietuva“ pastaraisiais finansiniais metais – nuo pernai kovo iki šių metų vasario – uždirbo 16,3 mln. eurų grynojo pelno – 2,8 karto mažiau nei ankstesniu la...
-
Nuosavą būstą norėtų įsigyti 80 proc. jaunuolių: kokie kriterijai – svarbiausi?
Vos pilnametystės sulaukę jaunuoliai jau svajoja apie nuosavą būstą – tokių yra 80 proc. 18–20 metų žmonės tvirtina, kad jiems labai svarbu turėti nuosavą būstą. Renkantis namus, jauniems žmonėms svarbiausia yra jo kaina ir didžiaja...
-
IDC: tarptautinė kompiuterių rinka antrąjį metų ketvirtį augo 3 proc.
Tarptautinė asmeninių kompiuterių rinka antrąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 3,0 proc. iki apytikriai 64,9 mln. įrenginių, skelbia rinkos tyrimų kompanija „International Data Corporation“ (IDC)....
-
Vyriausybė pritarė atnaujintam oro taršos mažinimo iki 2030 metų planui1
Vyriausybė trečiadienį pritarė atnaujintam nacionaliniam oro taršos mažinimo iki 2030 metų planui. Į jį įtrauktos priemonės, skirtos mažinti išmetamų teršalų emisijas, gerinti oro kokybę bei greičiau pasiekti Europos Sąjung...
-
Viceministrė: pagrindinė „Rail Baltica“ problema – ne pinigai, o projekto tempas1
Europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projektui nuo 2017-ųjų pabrangus 2,6 karto, susisiekimo viceministrė sako, kad pagrindinė jo problema yra ne pinigai, o įgyvendinimo tempai. ...
-
Konservatoriai: „Rail Baltica“ turi būti finansuojama iš kariniam mobilumui skirtų projektų sąrašo2
Seimo nariai, konservatoriai Andrius Kupčinskas ir Kazys Starkevičius tvirtina, kad atsižvelgiant į „Rail Baltica“ karinę svarbą ir nukeliamus jo įgyvendinimo terminus, projektas turėtų būti finansuojamas ne tik iš Europos Sąjungo...
-
K. Starkevičius: „fintech“ įmones pirmiausia reikia ne bausti, o konsultuoti
Griežtai reguliuojamo ir Lietuvoje gerai išvystyto finansinių technologijų (fintech) sektoriaus įmonės pirmiausia turėtų būti konsultuojamos, o ne baudžiamos, sako Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, konservatorius Kazys Starkevičius. ...
-
Lietuvos eksportas šiemet smuko 8 proc., importas – 10 proc.1
Lietuvos eksportas šiemet sausį–gegužę siekė 15,7 mlrd. eurų – 8 proc. mažiau nei tuo pat laiku pernai, o importas smuko 10,4 proc. iki 17,2 mlrd. eurų, trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pakartotinai apsivogusiems prekybininkai siūlo kurį laiką uždrausti lankytis parduotuvėse5
Prekybininkai siūlo, kad pakartotinai parduotuvėse apsivogusiems pirkėjams kurį laiką būtų uždrausta jose lankytis. ...
-
Vyriausybė pavedė parengti nacionalinę skaitmeninės plėtros darbotvarkę
Vyriausybė trečiadienį pritarė 2026–2040 metų nacionalinės skaitmeninės plėtros darbotvarkės parengimui bei įgyvendinimui. ...