„Rožinis mokestis“: ar galima pagerinti situaciją Lietuvoje?

„Rožinis mokestis“ – taip pavadintas reiškinys, kai būtent moterims ar mergaitėms skirti daiktai ar paslaugos kainuoja daugiau. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba paradoksu vadina situaciją, kai moterys Lietuvoje uždirba mažiau nei vyrai, bet už pirkinius susimoka brangiau. Ir netgi paskaičiuota kiek, vidutiniškai 7 procentais.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė Mintautė Jurkutė atskleidė, kad moterys vis dar susiduria su tuo, kad už kai kurias paslaugas ar prekes turi mokėti daugiau negu vyrai.

– Ar gaunate konkrečių skundų? Ar yra tik signalai ir jūs stebite tokius reiškinius? 

– Esame gavę ne vieną paklausimą arba kreipimąsi, kad paaiškintumėme situaciją ar tai galėtų būti diskriminacija, ar ne. Pavyzdžiui, kai kurios higienos priemonės yra pozicionuojamos kaip moteriškos ir yra šiek tiek brangesnės, negu tos, kurios pozicionuojamos kaip vyriškos. Esame gavę paklausimą apie iš principo tą pačią prekę, tiesiog buvo žydras buteliukas berniukams ir rausvas buteliukas mergaitėms. Vanduo, visiškai ta pati talpa, netgi šalia pastatyti. Mergaitiškas buvo šiek tiek brangesnis. Pradėjus aiškintis, kaina buvo atitaisyta ir buvo paaiškinta, kad tai buvo klaida.

– Ar jūs įžvelgiate tame diskriminaciją?

– Lietuvoje diskriminacija yra apibrėžiama taip, kaip lygių galimybių įstatymai nustato. Prekė, pozicionuojama kaip vyriška arba moteriška, yra prieinama ir vyrams, ir moterims, ir bet kuris vyras, arba bet kuri moteris gali ją nusipirkti. Mes diskriminacija nelaikytumėme. Jeigu būtų apribojamas įsigijimas ir tik pagal lytį kaina nustatoma, tokiais atvejais, taip, diskriminacija būtų. „Rožinis mokestis“ nepatektų į diskriminaciją.

Kita vertus, esame nustatę ne vieną diskriminaciją, pavyzdžiui, lytis buvo įtraukta į kainodarą parduodant paslaugas, tokias kaip kirpyklos arba manikiūro. Tokiais atvejais, vien lyties kriterijus, nėra pateisinamas ir tai jau būtų diskriminacija. Yra tam tikras paradoksas, moterims kuriamas lūkestis atrodyti gražiai, reprezentatyviai, patraukliai, jos tarsi dažniau turi pirkti tas prekes. Bet kai pasižiūrime į darbo užmokesčio atotrūkį, tai moterys Lietuvoje uždirba mažiau negu vyrai. Be abejo, „rožinis mokestis“ atrodo socialiai neteisingas. Kaip rinkodaros triukas, panašu, veikia. Turbūt rinkodaros specialistai paaiškintų labiau, kodėl apsimoka tą daryti. Mes, kaip lygių galimybių įstaiga, sakytumėme, kad svarbiausia yra kelti sąmoningumą.  

– Ar turite pavyzdžių, kai moterys bando apeiti rožinį mokestį?  

– Girdime apie tuos atvejus, kai klientai gudrauja, pavyzdžiui, berniukų skyriuje perka rūbus dukroms arba skustukus, plaukams šalinti, irgi perka neva vyriškus, nes jie yra pigesni ir didesnėse pakuotėse. Neperka pozicionuojamų kaip moteriškų. Yra visokių būdų gudrauti. Nereikėtų klientui palikti šio gudravimo, reikėtų sąmoningumo ir iš pačių prekių pardavėjų.  

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka pakomentavo apie kitas sritis, kuriose taikomas „rožinis mokestis“.

– „Rožinis mokestis“ egzistuoja ne tik prekybos ar paslaugų sferose. Kur dar yra nelygybė?

– Nelygybė yra daugybėje sferų. Visų pirma, yra prekės, kurios pritaikytos moterims, ir kurios pagal sudedamąsias dalis visiškai atitinka vyriškas prekes, bet kainuoja brangiau. Galime kalbėti ir apie darbo užmokesčio nelygybę. Už tą patį darbą moterims yra sumokama mažiau negu vyrams ir skirtumas šiuo metu yra apie 15 procentų. Tai formuoja visą grandinę problemų, kadangi moterys gyvena ilgiau, pasiruošimas pensijiniam amžiui moterims yra sudėtingesnis negu vyrams. Kalbant apie privatų kaupimą arba privačią pensiją, pasiruošimas turėtų būti vos ne dvigubai didesnis. Pastebime, kad moterys yra labai pragmatiškos ir stengiasi išlaikyti balansą. Pavyzdžiui, skolų statistikoje dominuoja vyrai. Trys ketvirtadaliai nepadengtų skolų yra būtent formuojami vyrų.

– Nors jie daugiau uždirba ir mažiau išleidžia?

– Daugiau uždirba, bet, matyt, norai yra kitokie ir pinigus išleidžia kitiems dalykams. Ne vieną kartą šis klausimas buvo spręstas ir Europos Parlamente. Vienas iš geresnių pavyzdžių, kai kuriose JAV valstijose buvo priimtas sprendimas, kad tiesiog negali būti tokio mokesčio. Įmonės turėjo paklusti arba perkelti gamybą į kitas valstijas.  

– Ar galėtume Lietuvoje mažinti „rožinio mokesčio“ egzistavimą įvairiose sferose?

– Negalime pakeisti rinkos taisyklių, bet svarbiausia yra lyginti prekes ne tiktai pagal išvaizdą – rožinės arba mėlynos spalvos buteliukai –, bet ir pagal sudėtį. Tai galėtų leisti teisingai pasirinkti. Labai platus asortimentas prekių, kur sudėtis yra ta pati, bet kaina gali skirtis. Kainų skirtumas, priklausomai nuo prekių grupės, gali būti labai reikšmingas, nuo 4 procentų iki 40 procentų. Žirklės yra didžiulės. Stebėti tą statistiką yra labai svarbu. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių