Ruošiamasi „Via Balticos“ ruožo nuo Kauno iki sienos su Latvija rekonstrukcijai

Vyriausybė netrukus turėtų priimti sprendimus, leisiančius pradėti pasirengimą tarptautinės magistralės „Via Baltica“ ruožų nuo Kauno iki sienos su Latvija rekonstrukciją. Vykdant įsipareigojimą Europos Sąjungai darbus reikia atlikti per šešerius-septynerius metus.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovo patarėjas Remigijus Lipkevičius sako, kad iki 2030 metų ši atkarpa turi atitikti europinius reikalavimus magistralėms. 

„Turi būti tęsiama „Via Balticos“ modernizacija, iki 2030 metų įvykdytas įsipareigojimas Europos Sąjungai, kad tas kelias atitiktų visus keliamus reikalavimus magistralei“, – sakė R. Lipkevičius.

Susisiekimo ministerija parengė Vyriausybės nutarimų projektus, numatančius trijų bendro 160 kilometrų ilgio magistralės ruožų planavimą – tai, pasak R. Lipkevičiaus, pirmas žingsnis link rekonstrukcijos.

Turi būti tęsiama „Via Balticos“ modernizacija, iki 2030 metų įvykdytas įsipareigojimas Europos Sąjungai.

 

„Čia yra pradžių pradžia, bet laiko ir daug, ir nedaug. Tie septyni metai atrodo ilgas terminas, bet procedūros yra pakankamai ilgos, projektavimas gali būti apie dveji metai, žemės paėmimas apie dveji metai, po to techninis projektas, statybos. Turime spėti iki 2030 metų“, – aiškino LAKD atstovas.

Priėmus Vyriausybės nutarimus bus pradėti rengti kelio Panevėžys–Aristava–Sitkūnai (A8), Panevėžio aplinkkelio (A17) ir kelio Panevėžys–Pasvalys–Ryga (A10) atkarpos iki sienos su Latvija inžinerinės infrastruktūros vystymo planai. Šie ruožai yra pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektais.

Anot R. Lipkevičiaus, po rekonstrukcijos šie keliai turėtų atrodyti taip pat, kaip ir atnaujinama ir naujai statoma „Via Balticos“ atkarpa tarp Kauno ir sienos su Lenkija.

„Jis turi būti lygiai toks pat, kaip dabar statoma „Via Balticos“ dalis nuo Kauno iki Lenkijos sienos: keturios juostos su visais jungiamaisiais keliais, žiedais, tvoromis nuo gyvūnų, apšvietimu, kitais kelio elementais būtinais, parkavimo aikštelės turi būti įrengtos, kad vairuotojai nestotų degalinėse“, – aiškino LAKD atstovas.

Nutarimų projektuose taip pat pažymima, kad „Via Balticos“ atkarpa tarp Sitkūnų ir sienos su Latvija yra viena avaringiausių Lietuvoje – čia daug sankryžų, intensyvus krovininio transporto eismas, trūksta laukinių gyvūnų judėjimą ribojančių priemonių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kad

Kad portretas
Baisu Lietuvoje kas su keliu dirėkcija, ligų raša paraša

na

na portretas
ar ponas Matijošaitis kelių dar nenupirks? Žemes Kaune šluoja parduoda ...statinius verčia viskas sau ir draugam...Draugystės g. atvejis ...gėda tokiems Savivaldybėms grobstymams

Pridarys

Pridarys portretas
ziedu,kaip Panevezio aplinkkelyje,kad furos per miesta vaziuotu,ju vengdamos. Prides atitvaru,kaip jame ar prie Paistrio,kad sprogus vilkiko padangai,vairuotojas turetu minia laukianciu "patareju kaip keisti rata"! Juk apvaziuoti tai negali! Nu,"geniju" salis,ta Lietuva! Beje,apie rata prie Paistrio - ne is nuogirdu. Pats ten buvau,laukiau pora valandu,kaip visi.
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių