- Dominykas Datkūnas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad pastaraisiais metais finansavimo siekiančios Lietuvos įmonės vis dažniau atsisuka į obligacijų rinkas.
Jo teigimu, dėl mažos komercinių bankų tolerancijos rizikai įmonėms yra nelengva gauti gauti reikiamą finansavimą.
„Matome, kad obligacijų rinka yra aktyvi ir per pastaruosius porą metų stebime netgi tam tikrą bumą – vis daugiau įmonių atranda kapitalo rinkas obligacijų skolinimosi fronte. To priežastis akivaizdi – nėra labai lengvas finansavimo prieinamumas iš komercinių bankų Lietuvoje“, – trečiadienį Kaune vykusio seminaro metu kalbėjo jis.
S. Krėpšta pristatė Europos Sąjungoje (ES) vykdytos apklausos duomenis, rodančius, jog atmestų finansavimo paraiškų procentinė dalis Lietuvoje yra didžiausia ir maždaug tris kartus viršijanti ES vidurkį.
„To svarbia priežastimi yra bankų rizikos apetitas. Lietuvoje tas apetitas yra pakankamai mažas – jis galbūt keičiasi, bet pakankamai lėtai. Nemaža dalis įmonių tai mato kaip problemą – prastą finansinių išteklių prieinamumą“, – aiškino LB valdybos narys.
Pasak S. Krėpštos, šiuo metu Lietuvos ir Europos finansavimo kontekste dominuoja bankai. Jo pateiktais duomenimis, Lietuvoje įmonės iš bankų gauna daugiau nei 80 proc. viso išorinio finansavimo. Anot jo visai kita situacija stebima JAV, kur daug didesnės finansavimo apimtys ateina iš kapitalo rinkų.
„Pensijų fondų turtas lyginant su bendruoju vidaus produktu (BVP) JAV yra 180 proc., Europoje – 30 proc. Instituciniai investuotojai sudaro didžiąją dalį investicijų kapitalo rinkose ir be abejo, visai kiti horizontai įmonėms pritraukti finansavimo, kai yra 5 kartus didesnės finansavimo apimtys. Lietuvoje pensijų fondai sudaro 10 proc. BVP“, – teigė jis.
„Finansų sektoriaus forma yra viena iš priežasčių, kodėl konkurencingumas ir inovatyvumas visos ekonomikos Europoje atsilieka nuo JAV ir Kinijos“, – pabrėžė S. Krėpšta.
ELTA primena, kad buvęs Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi rugsėjį pristatė ilgą lauktą ekonominę ataskaitą. Jis ragino ES parengti „naują Europos pramonės strategiją“, kurios tikslas būtų atgaivinti silpnėjantį bloko konkurencingumą Kinijos ir JAV atžvilgiu.
„Pasiekėme tašką, kai nesiimdami veiksmų turėsime paaukoti savo gerovę, savo aplinką arba savo laisvę, – sakė jis per spaudos konferenciją Briuselyje. – Tai bus lėta agonija.“
Tarp pateiktų rekomendacijų minimas raginimas Europai stiprinti kapitalo rinkas, siekiant skatinti investicijas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Čmilytė-Nielsen 2025-ųjų biudžeto projektą vadina „ganėtinai socialdemokratišku“
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Vyriausybės patvirtintą kitų metų biudžeto projektą vadina „ganėtinai socialdemokratišku“. ...
-
ESO: rugsėjį prie tinklo prijungta 2190 naujų gaminančių vartotojų, įsirengusių saulės elektrines
Rugsėjo mėnesį „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo prijungė 2190 naujų gaminančių vartotojų, kurie saulės elektrines įsirengė tame pačiame arba gretimame sklype, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Dar 635 gyvento...
-
LEA: per dvi savaites gauta 2,7 tūkst. paraiškų dėl paramos šildymo katilų atnaujinimui1
Gyventojai, keičiantys neefektyvius, taršius, biomasę ar iškastinį kurą naudojančius šildymo katilus į modernią šildymo įrangą, aktyviai naudojasi valstybės parama ir teikia paraiškas dotacijoms gauti. Lietuvos ener...
-
V. Šilinskas: kitąmet numatomas rekordinis pensijų augimas1
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas teigia, kad artėjančiais metais vidutinė pensija išaugs rekordine 70-80 eurų suma. Kita vertus, ministras abejoja, kad yra finansinių galimybių metų eigoje šias sumas didint...
-
Premjerė tikisi, kad su „Foxpay“ susiję sulaikymai įneš daugiau aiškumo dėl M. Navickienės1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad su finansinių technologijų įmone „Foxpay“ susiję sulaikymai įneš daugiau aiškumo dėl buvusios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės anksčiau išsakytos ...
-
SAM: numatyta didinti atlyginimus tiek medikams, tiek slaugytojams
Pasirašyti šakos kolektyvinę sutartį dėl sveikatos sistemos darbuotojų algų ministras Aurimas Pečkauskas tikisi per dvi savaites. ...
-
2025 m. biudžete numatyta LRT finansavimą didinti 6,8 mln. eurų2
Trečiadienį paskelbtame 2025–2027 metų valstybės biudžeto projekte siūloma Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) finansavimą kitąmet padidinti apie 6,8 mln. eurų. Kaip numatoma projekte, asignavimai LRT kitąmet sudarytų 79,6 mln. eurų. ...
-
Finansų ministrė: apmaudu dėl pilna apimtimi neįgyvendintos mokesčių reformos
Esamos valdančiosios daugumos Seimo kadencijai artėjant link pabaigos, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad per ketverius metus pavyko priimti dalį mokestinių pakeitimų, numatytų nepriimtoje mokesčių reformoje, tačiau apgailestauja, kad jos ...
-
G. Skaistė: keliams finansavimas mažėja dėl pakitusių solidarumo įnašo lėšų į biudžetą1
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad 2025 m. valstybės biudžeto projekte numatomas kelių infrastruktūros finansavimui skirtų lėšų mažėjimas yra susijęs su mažesnėmis solidarumo įnašo pajamomis į valstybės biudžetą. Tu...
-
G. Skaistė: 2025 m. biudžete NPD didinimas nenumatytas – tai jau buvo padaryta avansu
Vyriausybės Seimui teikiamame 2025 m. biudžeto projekte nenumatant skirti lėšų neapmokestinamųjų pajamų dydžiui (NPD) auginti, finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina – tam nebebuvo vietos. Tačiau, anot jos, NPD jau 2024 m. buvo pad...