- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Eurostato duomenys nedžiugina: Lietuvos įmonės gali tapti lengvu taikiniu finansiniams sukčiams?
Eurostato duomenys rodo, kad nors pagal bazinį Skaitmeninio intensyvumo indeksą Lietuvos įmonės šiek tiek lenkia ES vidurkį, aukštą skaitmeninį intensyvumą turinčių įmonių dalis – mažiausia Baltijos šalyse. Ekspertų teigimu, žemi skaitmenizacijos rodikliai didina riziką, kad įmonės gali tapti lengvu taikiniu finansiniams sukčiams.
Kaip skelbiama pranešime, 2023 metų Eurostato duomenimis, bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį Lietuvoje yra pasiekusios 60,9 proc. įmonių – daugiau nei ES vidurkis (60,7 proc.). Vis dėlto, gilinantis į aukštesnius pasiekimus, situacija kiek prastesnė.
Baltijos šalių įmonės atsilieka nuo ES vidurkio, kur aukštą DII lygį turi 20,2 proc., o labai aukštą – 5 proc. įmonių. Lietuvoje šis rodiklis – žemiausias Baltijos šalyse. Aukštą lygį turi 18,7 proc. įmonių, o labai aukštą – 4,2 proc. Estijoje šie skaičiai siekia atitinkamai 18,2 proc. ir 4,3 proc., o Latvijoje – 16,6 proc. ir 4,5 proc.
Pasak „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovo Romo Čereškos, skaitmenizavimo plėtrai įmonėse didelę įtaką turi išteklių trūkumas ir sąlyginai mažos darbo sąnaudos.
„Skaitmenizacija ir darbo funkcijų automatizavimas reikalauja nemažų investicijų, todėl daliai įmonių sunku rasti finansinių galimybių pokyčiams. Be to, Lietuvoje darbo sąnaudos, palyginti su kai kuriomis kitomis Europos šalimis, yra sąlyginai pigesnės, kas irgi mažina įmonių motyvaciją skaitmeninti savo procesus“, – pranešime cituojamas ekspertas.
Jo teigimu, nors augant skaitmenizavimui, kyla ir naujų rizikų, skaitmeninių įrankių suteikiamos saugumo užtikrinimo galimybės šias rizikas nusveria.
„Pavyzdžiui, automatizuota duomenų analizė leidžia greičiau ir tiksliau aptikti įtartinas operacijas, o darbuotojui priimti geriau apgalvotus sprendimus. Debesijos paslaugos padeda stipriau apsaugoti jautrią informaciją, o kibernetinio saugumo sprendimai – apskritai sustiprinti įmonės sistemų atsparumą kenkėjiškoms programoms ir įsilaužėliams“, – teigė banko atstovas.
R. Čereška taip pat pažymi, kad sukčiai dažnai naudojasi žmogiškomis klaidomis, todėl svarbu investuoti ne tik į skaitmeninius sprendimus, tačiau ir darbuotojų mokymus siekiant atpažinti sukčiavimą.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro 2024 m. trečiojo ketvirčio duomenys rodo, kad per šį laikotarpį Lietuvos įmonės dėl susirašinėjimo el. paštu perėmimo sukčiavimo būdo patyrė nuostolių už 790 tūkst. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
LTOK apdovanojimai...
-
Trijų Baltijos valstybių gyn...
-
Vilniaus „Wolves Twinsbet...
-
Vainikų padėjimo ceremonija ...
-
Vilniaus „Žalgiris...
-
Ant Karaliaus Mindaugo tilto i...
-
Prezidentas įteikė valstybin...
-
Filmo „Pietinia kronikas...
-
„Eurovizijos“ atrankos ...
-
„Eurovizijos“ atrankos ...
-
Pakeisti teisės aktai ESO „atrišo rankas“: pradės intensyvius darbusPakeitus teisės aktus ir leidus tiesti požeminius elektros kabelius kelio juostoje, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) galės prijungti naujų klientų į tinklo plėtrą investuodama 1,4 mln. eurų. ...
-
Penktadienį numatoma Nausėdos akistata su Lietuvos banko vadovu: aptars svarbų klausimąPrezidentui Gitanui Nausėdai siūlant didesniam šalies gynybos finansavimui pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, o Lietuvos bankui pareiškus, jog tiesiogiai iš šio šaltinio finansuoti Vyriausybės poreikių negalima pag...
-
Apžvelgė kylančias degalų kainas: kur jos išliko mažiausiosPer pastarąją savaitę Lietuvoje padidėjo vidutinės degalų kainos: benzinas pabrango 1,3 proc., o dyzelino kaina išaugo 2,6 proc. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, Europos Sąjungos (ES) šalių vidutinė svertinė degalų kai...
-
Savicko vizitas Alytuje: šių zonų vystymas čia yra užkoduotasKetvirtadienį lankydamasis Alytuje ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas su savivaldybės mere Rasa Vitkauskiene aptarė galimybes regione plėsti ir vystyti pramoninę bei Laisvąją ekonominę zoną (LEZ). ...
-
ŽŪM siūlo šią sritį irgi pripažinti gyvybiškai svarbiaŽemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlys pripažinti žemės ūkio ir maisto politiką viena svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo vidaus politikos sričių. ...
-
Atvers kišenes: į tinklų atnaujinimą žada investuoti milijardusElektros skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per dešimtmetį į elektros ir dujų skirstymo tinklų plėtrą ir modernizavimą investuos apie 3,5 mlrd. eurų, o vien į elektros tinklus – apie 3,3 mlrd. eurų. ...
-
Kauniečiai praneša: dalis Dainavos – be elektrosKauniečiai pradėjo dalytis informacija, kad dalis Dainavos mikrorajono neturi elektros. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) puslapyje matyti, kad pranešimai apie dingusią elektrą tik auga. ...
-
Apklausa apnuogino realybę: dėl ko gyventojai būgštauja labiausiaiSavo finansinę padėtį Lietuvos gyventojai pernai vertino atsargiau – kiek augo vidutiniškai ją vertinančiųjų, be to, daugėjo planuojančių skolintis žmonių, rodo Lietuvos banko (LB) apklausa. ...
-
Budrio kritika buvusiems valdantiesiems: apsimetė nustebę dėl tokių išlaidųBuvę valdantieji žinojo apie poreikį gynybai skirti papildomus 14 mlrd. eurų, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Tad, anot jo, dabartinės opozicijos teiginiai, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) nepakankamai informavo apie tokį s...
-
Įsibėgėjo „Ką pasėsi... 2025“ dalyvių registracijaKovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės...