Pats bankas savo planų dėl padalinio Lietuvoje steigimo kol kas neviešina, tačiau patvirtino ketinantis aktyviau bendradarbiauti su Lietuvos įmonėmis.

„Mes nekomentuojame“, – rašoma spalio pabaigoje gautame „Pekao“ atsakyme į BNS klausimą apie jo veiklos planus Lietuvoje. 

Norėdamas įsteigti filialą Lietuvoje bankas turės kreiptis leidimo į Lietuvos centrinį banką. Neseniai „Pekao“, kurio akcijos kotiruojamos Varšuvos vertybinių popierių biržoje, gavo Lenkijos finansų priežiūros komisijos leidimą teikti paslaugas Europos ekonominėje erdvėje (EEE) neatidarant filialo.

Penktadienį „Pekao“ BNS atsiųstame atsakyme teigia, kad vadinamasis bendrasis Europos pasas leidžia bankui aktyviai ieškoti naujų klientų kitose EEE valstybėse, įskaitant Lietuvą, ir teikti jiems paslaugas jų šalyse.

„Džiaugiamės galėdami bendradarbiauti su Lietuvos įmonėmis ir palaikyti jų augimą. Norime pabrėžti, kad Europos pasas leidžia teikti kai kurias bankines paslaugas užsienio įmonėms be fizinio buvimo, tačiau aktyviai siekiame plėsti savo tarptautinę veiklą“, – komentare BNS sakė „Pekao“ atstovas žiniasklaidai Pawelas Jurekas (Pavelas Jurekas).

Tuo metu didžiausias Lenkijos bankas PKO, taip pat esantis Varšuvos biržoje, BNS oficialiai patvirtino ketinantis pradėti veiklą Lietuvoje, tačiau nesteigiant filialo šalyje. Bankas pranešė jau informavęs priežiūros komisiją apie ketinimus atlikti tarpvalstybines operacijas Lietuvoje.

Džiaugiamės galėdami bendradarbiauti su Lietuvos įmonėmis ir palaikyti jų augimą. Norime pabrėžti, kad Europos pasas leidžia teikti kai kurias bankines paslaugas užsienio įmonėms be fizinio buvimo (...)

 

Pasak šaltinių, abu bankai finansuotų verslą, pirmiausia, tikėtina, Lenkijos įmones, kurios ketina plėsti ar pradėti veiklą Lietuvoje, ypač atsinaujinančios energetikos srityje. Šaltinių teigimu, jei veikla pasiteisintų, PKO ateityje taip pat svarstytų galimybę čia steigti filialą ar įsigyti jau veikiantį banką.

„Pekao“ jau gavo priežiūros komisijos leidimą nuo lapkričio 3 dienos naudoti vadinamąjį bendrą europinį pasą, leidžiantį teikti banko paslaugas EEE be filialo. „Pekao“ teigimu, tai leis aktyviau dirbti su verslo klientais, dirbančiais už Lenkijos ribų, ir įgyti naujų klientų Europoje.

„Mes jau dabar esame vieni lyderių, remiančių Lenkijos įmonių plėtrą užsienyje, pavyzdžiui, prekybos finansavimo srityje. Turėdami europinį pasą aktyviau ieškosime naujų užsienio klientų ir partnerių (...). Tuo pačiu galėsime efektyviau remti Lenkijos įmones, besiplečiančias užsienyje, – anksčiau lapkritį skelbtame pranešime sakė „Pekao“ viceprezidentas Jerzy'is Kwiecinski's (Jeržis Kviecinskis).

Pasak jo, EEE „Pekao“ nebereikės papildomų leidimų teikti paslaugas be filialo, nebent bankas konkrečioje užsienio rinkoje veiktų nuolat arba aptarnautų daug vietos klientų.

PKO Lietuvoje žada veikti be filialo 

Kito banko – PKO Užsienio plėtros skyriaus vadovas Robertas Zmiejko BNS sakė, jog bankas nuolat analizuoja atskiras rinkas atsižvelgdamas į tai, ar ten aktyviai veikia Lenkijos įmonės ir banko klientai. Pasak jo, tai įvertinus priimami sprendimai dėl veiklos tose rinkose.

„PKO Bank Polski“ rugsėjo mėnesį informavo Lenkijos finansų priežiūros komisiją apie ketinimus vykdyti tarpvalstybines operacijas Lietuvoje. Tai leidžia „PKO Bank Polski“ tiesiogiai teikti bankines paslaugas Lietuvoje nesteigiant čia nuolatinės atstovybės. Šiuo metu bankas nėra pradėjęs veiklos, kuria būtų rengiamasi filialo Lietuvoje atidarymui“, – rašoma banko komentare BNS.

PKO ir „Pekao“ vieninteliai iš Lenkijos bankų šiemet dalyvavo Europos bankininkystės institucijos (EBI) inicijuotame Europos bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tyrime.

PKO, 2013 metais už beveik 0,7 mlrd. eurų įsigijęs „Nordea“ verslą Lenkijoje, 2017 metais nesėkmingai ketino įsigyti tų metų rudenį Baltijos šalyse pradėjusį veikti „Nordea“ ir DNB jungtinį banką „Luminor“, skelbė agentūra „Reuters“.

BNS, remdamasi savais šaltiniais, tuomet irgi rašė, kad PKO aktyviai domėjosi galimybe pradėti veiklą Lietuvoje. 

Lietuva jau kelerius metus laukia naujo banko

Lietuvos banko (LB) Finansų rinkos plėtros centro vadovas Lukas Jakubonis rugsėjį sakė, kad artimiausiu metu į Lietuvą turėtų ateiti naujas užsienio bankas.

Jis neįvardijo banko pavadinimo, tačiau, jo teigimu, Lietuva domisi reikšmingi ir gerai žinomi Europos rinkos dalyviai, ypač iš Vokietijos ir Lenkijos. 

Remdamasi šaltiniais BNS neseniai pranešė, kad atidaryti paslaugų centrą Vilniuje svarsto didžiausias Vokietijos komercinis bankas „Deutsche Bank“.

Liepą Vilniuje viešėjęs Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) teigė, kad netrukus į Lietuvą gali įžengti nauji Lenkijos bankų rinkos dalyviai. 

Prezidentas Gitanas Nausėda dar 2020 metų pradžioje kvietė „Pekao“ pradėti veiklą Lietuvoje – apie tai Davose jis kalbėjosi su „Pekao“ vadovu.

Tuometinis prezidento patarėjas Simonas Krėpšta BNS sakė, sumažėjus konkurencijai ir  maržoms kylant yra neblogas metas į rinką ateiti naujiems žaidėjams.

Anot jo, „Pekao“ tada susidomėjo pasiūlymu.

Abiejų bankų bendrasavininkė – valstybė

29,4 proc. „PKO Bank Polski“ akcijų valdo valstybė, dar apie 17,5 proc. – pensijų fondai, likusius 53,1 proc. – kiti mažumos akcininkai. PKO yra buvęs didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ akcininkas, tačiau pernai savo akcijas pelningai pardavė.

Didžiausia „Pekao“ akcininkė (20 proc.) yra iš dalies valstybės valdoma draudimo kompanija PZU, kuri Lietuvoje turi didžiausią ne gyvybės draudimo bendrovę „Lietuvos draudimas“ ir įmonę „PZU Lietuva gyvybės draudimas“. Valstybės valdomas Lenkijos plėtros fondas valdo beveik 13 proc., kiti akcininkai – mažiau nei po 10 proc. „Pekao“ akcijų.

Didžiausia „Pekao“ akcininkė (20 proc.) yra iš dalies valstybės valdoma draudimo kompanija PZU (...)

 

„Orlen“ yra pasirinkęs „Pekao“ investicijų padalinį „Pekao Investment Banking“ ir tarptautinę finansinių konsultacijų bendrovę „Green Giraffe“ finansiniais patarėjais Baltijos jūros vėjo parko projekte „Baltic Power“. 1,2 GW galios parko projektą „Orlen“ įgyvendina kartu su Kanados „Northland Power“.

„Pekao“ ir PKO taip pat yra tarp keturių bankų, rengiančių bendros „Orlen“ ir „Synthos“ įmonės „Orlen Synthos Green Energy“ (OSGE) branduolinių reaktorių statybų finansavimo modelį ir ketinančių finansuoti projektą.

Lietuvoje naftos perdirbimo gamyklą turintis „Orlen“, pasak šaltinių, ketina dalyvauti ir antrajame vėjo parko Baltijos jūroje aukcione. Pirmojo jis nelaimėjo – jame dalyvavo tik simboliškai, pasiūlęs minimalią 5 mln. eurų sumą.

Be to, šaltinių teigimu, Lenkijos bendrovės ketina įsigyti bei investuoti į didelius Lietuvoje vystomus vėjo parkus sausumoje.  

„Pekao“ pernai ir šiemet finansavo Lietuvos investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ projektus Lenkijoje – penkių mažmeninės prekybos parkų pirkim bei saulės parkų statybas.

PKO kartu su Lenkijos „BNP Paribas Bank“ finansavo lietuviško kapitalo tarptautinės grupės „Modus Group“ 93 MW galios saulės elektrinių Lenkijoje įsigijimą.