- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors šalyje sausra nepaskelbta stichine nelaime, tačiau ją ūkininkai itin jaučia nuo Žemaitijos iki šiaurės rytų Lietuvos: žiemai nesukaupta šieno, trūksta vandens gyvulių girdymui, todėl kai kurie sako, kad juos išparduos.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos vadovas Vytautas Buivydas sako, kad nuo gegužės įsivyravusi sausra labiausiai pakenkė gyvulininkystės ūkiams – šie metai yra vieni nepalankiausių ruošti gyvulių pašarus žiemai.
„Derlius, ar labiau, ar mažiau nukentėjo, kad ir koks bebus, bet jis bus, tik ne toks pelningas, o gyvulininkai neturi susikaupę net pusės pašarų, ką praėjusiais ar užpraėjusiais metais turėdavome. Reiškia, žmonės turės išsiparduoti gyvulius“, – BNS sakė V. Buivydas.
Beveik 70 melžiamų karvių ir prieauglio auginantis, bet tik pusę reikalingų pašarų bandai išmaitinti sukaupęs Upynoje, Šilalės rajone ūkininkaujantis Darius Viliušis rudenį ketina parduoti maždaug 20 galvijų.
„Apie 20 karvių reikės susimažinti, nes maitinti nebus pašarų“, – BNS teigė jis.
Anot jo, ūkį susimažins, nes visiškai nutraukti ūkininkavimo negali, kadangi reikėtų grąžinti iš Europos Sąjungos fondų gautą paramą: „Esu pririštas, negaliu pasitraukti, negaliu visiškai išsiparduoti“.
Pasak jo, sunkiausia padėtis yra iki 25 melžiamų karvių turinčių ūkių: jie neturi už ką nusipirkti šieno, už pieną gauna mažai.
Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas, Rietave ūkininkaujantis Jonas Kuzminskas BNS teigė, kad iš laikomų 180 karvių, jaučių ir telyčių parduos 100 – pasiliks jauniausius ir stipriausius.
Apie 20 karvių reikės susimažinti, nes maitinti nebus pašarų.
„Jau pardavėme 20, liks gal 80. Jeigu palis kokias kelias dienas be perstojo ir bus šilta, gal parduosime mažiau, o gal daugiau, jeigu nepavyks dar pašienauti“, – svarstė J. Kuzminskas.
Jis teigė gyvulių atsisakantis, kadangi nebus įmanoma išmaitinti – iš hektaro susuka vos porą rulonų, o karvei žiemai reikia 15-os. Anksčiau J. Kuzminskas žiemai turėdavęs apie 700 rulonų, o dabar – tik 250.
„Iš rulonų jau šeriam, į pačio kviečius karvių banda buvo porą kartų įėjusi, negalėjau išvaryti, kol nepriėdė, nusiaubė, kviečių derliaus nebus“, – pridūrė J. Kuzminskas.
Jis apgailestavo, kad Žemės ūkio ministerija šiemet, kitaip negu pernai dėl karo Ukrainoje, neleido apsėti žaliųjų pūdymų.
V. Buivydas taip pat sakė pastebėjęs naują sausros pasekmių tendenciją – perdirbėjai pradėjo mažinti gyvų galvijų supirkimo kainas.
„Pernai už mėsinių galvijų kilogramą gyvo svorio mokėjo po 2,4 euro, o kai prasidėjo sausra, kaina buvo nukritusi iki 2,2 euro, paskui iki 2 eurų, o dabar 1,6 euro. Labai didelė pasiūla. Ir norint gauti 1,6 euro, dar reikia laukti dvi savaites eilėje“, – teigė jis.
J. Kuzminskas baiminasi, kad žalio pieno kaina kris dėl kokybės, nes dėl blogo karvių šėrimo jame nebus baltymų.
Pasak V. Buivydo, tie galvijų turėtojai, kurie dar augina ir grūdines kultūras, pavyzdžiui, avižas, miežius, aukos derlių ir gamins sausus pašarus.
J. Kuzminskas teigė jau nupjovęs visą 10-12 ha avižų lauką. Pasak jo, pirkti šieną iš kitų regionų, kur lietaus buvo, yra ir brangu, ir rizikinga: „Rulonas kainuoja 25-30 eurų. Ir kokybė dar neaiški. Ir atsivežti reikia“.
Sausrą pirmasis ir labiausiai pajuto Pajūrio ir Vakarų Lietuvos regionas, čia savivaldybės skelbė ekstremalias situacijas: Plungė Rietavas, Skuodas, Kretinga, Tauragė, Šilalė, ŠiIutė.
„Yra be galo sausa. Reikia aptverti aptvarą, tai su traktoriumi neįspaudžiam kuolo. Trečdalį kuolų reikės įgręžti, nes neįsismeigia – taip išdžiūvę“, – sakė J. Kuzminskas.
Panaši situacija Utenos regione, kur skurdesnės žemės: smėliai, priesmėliai, o saulė ir šiluma daro vis daugiau žalos.
Žemės ūkio rūmų pirmininko Arūno Svitojaus teigimu, labiausiai nuo sausros kenčia Žemaitija – šalies dalis, kurioje daugiausia ūkininkų, užsiimančių gyvulininkyste. Pasak jo, žieminių kviečių derliaus tikimasi 20-30 proc., o vasarinių – iki 40 proc. mažesnio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Hofmanas: pieno įstatymą kursime iš naujo įtraukiant visas jo gamybos grandinės dalis
Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) siūlant Seimui nesvarstyti vadinamojo pieno įstatymo pataisų, ministras Ignas Hofmanas teigia, kad įstatymo projektas bus kuriamas iš naujo, į jį norima įtraukti visas pieno gamybos grandinės dalis. Pasak minis...
-
Paluckas išvyksta į Davose vykstantį Pasaulio ekonomikos forumą
Premjeras Gintautas Paluckas pirmadienį išvyksta į Šveicarijoje, Davose, vykstantį Pasaulio ekonomikos forumą. ...
-
Vis sunkiau renkama parama Ukrainai
Lietuviai pernai aktyviausiai aukojo į ūmias krizines situacijas pakliuvusiems tautiečiams, rodo aukojimo platformos Aukok.lt duomenys. ...
-
Žiniasklaida: ES svarsto nutraukti prekybos tyrimą dėl Kinijos padarytų nuostolių Lietuvai11
Europos Sąjunga (ES) svarsto, ar nutraukti jautrų prekybos tyrimą prieš Kiniją dėl įtariamos ekonominės prievartos, nukreiptos prieš Lietuvą. ...
-
Dėl laidojimo pašalpos – priekaištai: dabartinės užtenka tik karstui nusipirkti16
Valdžia nesutaria, ar didinti ir kiek laidojimo pašalpą. Kasmet ji didinama maždaug 100 euru, tačiau Seimas dar pernai pasiūlė pašalpą padvigubinti. Vietoj dabar, mirus žmogui, išmokamos vienkartinės 560 eurų sumos – mokėt...
-
Šadžius: jei nesirūpinsi tvariu gynybos finansavimu, kažkuriuo momentu už skolas mokėsi dvigubai12
Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta – krašto gynybos finansavimo didinimas tik skolintomis lėšomis turi nemažai trūkumų. Ministro teigimu, politikai, nepasirūpinę, kaip išlaidas pagrįsti tvariais ša...
-
Darbdaviai priešinasi Ruginienės iniciatyvai: kainuotų iki 200 mln. eurų13
Seimui pirmu balsavimu pritarus siūlymui Sausio 13-ąją padaryti nedarbo diena, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė palaiko idėją įvesti papildomą laisvadienį, neatsisakant kitos nedarbo dienos. Tokią iniciatyvą neigiamai vertina v...
-
Opozicija dvejoja, ar valdantiesiems pavyks rasti lėšų gynybai skirti 5–6 proc. BVP6
Opozicinių liberalų bei „valstiečių“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai dvejoja, ar valdantiesiems tam pavyks rasti finansavimo šaltinių, siekiant artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vi...
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį12
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą6
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...