- Ūla Klimaševska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas po pateikimo antradienį pritarė Investicijų bei jį lydinčių įstatymų paketui, kuriuo Lietuvos viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (VPSP) planavimas būtų įteisinamas ne tik konkrečių projektų lygmeniu, tačiau kaip sudėtinė viešųjų finansų planavimo dalis.
Šį įstatymų paketą palaikė 67 parlamentarai, susilaikė 12, o balsavusių prieš nebuvo.
Kaip skelbia projektą parengusi Finansų ministerija, VPSP reguliavimas, numatantis partnerystėje dalyvaujančių viešojo ir privataus sektoriaus atstovų įgaliojimus, Lietuvoje pradėjo galioti 2010 metais. Visgi tokios partnerystės kaip būdas investuoti nebuvo tinkamai įtrauktos į ilgalaikio investicijų planavimo sistemą.
Nuo 2012 metų visiems VPSP projektams, nuo 2014 metų – Europos Sąjungos (ES) investicijų fondų lėšomis finansuojamiems projektams, o nuo 2018 metų ir valstybės investicijų programos projektams buvo privalomai taikoma bendra investicijų planavimo pagrindą sudaranti projektų rengimo, sąnaudų ir naudos analizės metodika.
Tačiau, kaip teigiama įstatymų aiškinamajame rašte, šia metodika valstybė į planavimą neįtraukė galimybės naudoti privačias investicijas kaip alternatyvų finansavimo šaltinį valstybės ar savivaldybių investicijoms. Todėl VPSP planavimas buvo vykdomas konkrečių projektų lygmeniu, taip gerinant tik paties VPSP projekto parengimo kokybę ir partnerystėje dalyvauti norinčių įmonių atrankos efektyvumą.
Anot projekto rengėjų, dėl prasto VPSP integralumo į bendrą šalies investicijų sistemą ir ilgalaikio investicijų planavimo taikant VPSP stokos į tokios partnerystės projektus iki šiol buvo investuojama mažai. Ministerijos duomenimis, 2010–2022 metais centrinės valdžios subjektai įvykdė 9 VPSP sutartis, vietos savivaldos subjektai – 28 VPSP sutartis.
Šiai problemai spręsti Finansų ministerija parengė Investicijų, Koncesijų bei Vietos savivaldos įstatymų pataisas.
VPSP projektai dažnai vystomi įrengiant kelių infrastruktūrą ir ją prižiūrint, gyventojams teikiant komunalines paslaugas, statant ugdymo įstaigas, ligonines, oro uostus, autobusų bei geležinkelio stotis, elektrines, valdžios institucijų pastatus, pertvarkant vandens ir šilumos ūkius. Valstybės įmonės su privačiuoju sektoriumi bendradarbiauti siekia norėdamos efektyviau vykdyti veiklą ir sutaupyti biudžeto lėšų.
Įstatymų paketas bus svarstomas Ekonomikos komitete, o Vietos savivaldos įstatymui papildomai skirti Valstybės valdymo ir savivaldybių bei Audito komitetai. Į Seimo plenarinių posėdžių salę tolimesniems balsavimams įstatymai turėtų sugrįžti rudens sesijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT spręs, ar už valstybės paimtą žemę su būstu turi būti atlyginta ir neturtinė žala1
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs, ar Žemės įstatymo nuostatos, pagal kurias valstybė neprivalo atlyginti neturtinę žalą už visuomenės poreikiams paimtą žemę su namu, atitinka Konstituciją. ...
-
Dėl neigiamo dėmesio Lietuvoje I. Trinkūnaitės vadovaujama „iSun“ atleidžia darbuotojų2
Šveicarijoje lietuvių įkurta finansinių technologijų grupė „iSun“ imasi pokyčių: Lietuvoje atleido per dvi dešimtis darbuotojų, planuoja iškelti dalį funkcijų, kurios iki šiol buvo atliekamos Vilniuje, antradie...
-
Raseinių rajono ūkyje fiksuotas antrasis šiemet afrikinio kiaulių maro židinys3
Antradienį patvirtintas antrasis afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). ...
-
VMVT stebi Dainų šventės maitinimą: šiurkščių pažeidimų nenustatyta
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai, sostinėje vykstančios Dainų šventės metu, tikrindami maisto saugą, kokybę, higienos reikalavimus grubių pažeidimų kol kas nenustatė. ...
-
D. Kreivys: sinchronizavimas elektrą pabrangintų nedaug18
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad kitų metų vasarį sinchronizavus Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarų Europa elektra vartotojams pabrangtų nedaug, tačiau kainas padėtų suvaldyti didesnė jos gamyba. ...
-
Netektis: mirė verslininkas V. Šleinota14
Lietuva neteko verslininko Vaclovo Šleinotos. Apie tai pranešta jo feisbuko paskyroje. ...
-
LEA: vienas elektros tiekėjas kėlė kainas, o du – mažino
Per savaitę vienas nepriklausomas elektros tiekėjas 2–6 procentais padidino 12 ir 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifus, o likę du – sumažino 1–3 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
I. Šimonytė: draudimo sutarčių mokestis galėtų atsirasti nuo 2025-ųjų vidurio
Politikams atsisakius Finansų ministerijos siūlymo kaip papildomą lėšų gynybai šaltinį apmokestinti dalį draudimo sutarčių, premjerė Ingrida Šimonytė teigia neatmetanti, kad Seimas tokias pataisas galėtų priimti dar šie...
-
Premjerė: žmonių pajamų augimas kitąmet gerokai aplenks kuro brangimą8
Prezidento patarėjai pareiškus, jog Vyriausybei rengiant kitų metų biudžeto projektą jame reikėtų numatyti priemones, švelninančias padidintų kuro akcizų poveikį, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad 2025 metais žmonių ...
-
Smulkių ir vidutinių ūkių plėtrai – svari parama
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2021 m. ūkiai, kurių plotas iki 30 ha, sudarė beveik 90 proc. visų šalies ūkių. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama sustiprinti šiuos ūkius, Lietuvos žemės ūkio ...