Seimui vėl siūloma griežtinti sankcijas už verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus

Seimui nepritarus Žuvininkystės įstatymo pataisoms, kuriomis buvo siūloma griežtinti sankcijas už šiurkščius verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus, Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas vėl siūlo parlamentui grįžti prie šio klausimo. Jis įregistravo tai numatančias patobulintas Žuvininkystės įstatymo pataisas.

Jei Seimas pritartų, iki 1 metų galėtų būti atimta teisė žvejoti už šiurkščius ir didelę žalą aplinkai padariusius verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus.

L. Jonauskas siūlo už šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą teisės į žvejybos kvotą galiojimą stabdyti 3 mėnesiams, už du šiurkščius verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus, padarytus per 1 metus, teisę žvejoti apriboti 1 metams. Taip pat 1 metams jis siūlo teisę žvejoti atimti ir už šiurkštų pažeidimą, kurio metu gamtai padaryta žala viršija 100 bazinių socialinių išmokų dydį. Tai reiškia, teisė žvejoti būtų apribojama neteisėtos verslinės žvejybos metu padarius žalos gamtai už 5500 eurų ir didesnę sumą.

Įregistravęs patobulintas įstatymo pataisas L. Jonauskas tikisi, kad tokios sankcijos turėtų labiau atgrasyti nuo verslinės žvejybos taisyklių pažeidimų. Anot parlamentaro, aplinkosaugininkai vis dar nustato itin šiurkščius verslinės žvejybos pažeidimus, pavyzdžiui, kai naudojami draudžiami žvejybos būdai ar įrankiai, žvejojama draudžiamose vietose ar neleistinu laikotarpiu.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus už šiurkštų verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimą pažeidėjui teisės į žvejybos kvotą galiojimas stabdomas mėnesiui. Padarę du šiurkščius pažeidimus per dvejus metus sulaukia kvotos stabdymo 2 mėnesiams, o už 3 tokius pažeidimus per 2 metus kvota stabdoma 1 metams.

Įsivaizduokite, verslinės žvejybos metu įmonė padarė daugiau nei 50 tūkst. eurų siekiančią žalą aplinkai, tačiau po mėnesio ji ir toliau galės žvejoti lyg niekur nieko.

 

Įstatymo pataisas parengęs L. Jonauskas sako, kad šiuo metu galiojančios baudos yra niekinės.

„Įsivaizduokite, verslinės žvejybos metu įmonė padarė daugiau nei 50 tūkst. eurų siekiančią žalą aplinkai, tačiau po mėnesio ji ir toliau galės žvejoti lyg niekur nieko. Didelę žalą aplinkai padariusi įmonė tikrai turėtų susilaukti kur kas griežtesnių sankcijų“, – sako L. Jonauskas.

Kaip ELTA jau skelbė, šių metų  gegužės mėnesį  Seimas nepritarė Žuvininkystės įstatymo pataisoms, kuriomis buvo siūloma griežtinti sankcijas už šiurkščius ir didelę žalą aplinkai padariusius verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus. Už jas pateikimo stadijoje balsavo 20, prieš 8, susilaikė 25 parlamentarai. Seimas projektą grąžino iniciatoriui tobulinti.

„Dalis parlamentarų, gindami brakonieriaujančius žvejus verslininkus, nepalaikė Seime pristatytų įstatymo pataisų, tačiau salėje buvo vos 53 Seimo nariai iš 141. Manau, kad pataisos turėtų būti svarstomos iš naujo, kai tikėtina, jog salėje bus ne tik brakonierius ginantys Seimo nariai, bet ir tie, kuriems rūpi Lietuvos gamta“, – sako L. Jonauskas.

Projektui oponavę politikai suabejojo dėl baudų ir sankcijų griežtinimo. Parlamentarai  svarstė, ar galime auklėti tik sankcijomis, didelėmis baudomis, dėl kurių kai kurios žvejų bendrovės būtų priverstos netgi bankrutuoti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių