Negana to, lietuviai, kaip sakė „Transparency International“ Lietuvos padalinio vadovas, korupciją suvokia kaip seksą sovietmečiu. Jie nebijo įkliūti su nešvariais pinigais, o daugiau nei 40 procentų pateisina dalį atlyginimo „vokelyje“, apie penktadalis nieko bloga nemato ir alkoholio, cigarečių ar degalų kontrabandoje. Premjeras sako, kad iš šešėlio per metus pavyko ištraukti apie pusę milijardo eurų. Prieš tai buvusios konservatorių vyriausybės planai į dienos šviesą „ištempti“ milijardą litų taip ir liko svajone. Politikai metų metus deklaruoja kovosiantys su šešėline ekonomika. Nors ekonomistai pripažįsta, kad valdžia daro teigiamus žingsnius, dar daug ko trūksta.

„Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ skelbia jau penktą kartą Lietuvoje organizuojama akcija, siekianti atkreipti žmonių dėmesį į šešėlinę ekonomiką. Tačiau neabejotinai vien tokių akcijų neužteks. Visuomenė kol kas pernelyg abejinga šešėliui. Praėjusių metų duomenys rodo, kad Lietuva papuola į Europos šalių penketuką, kur šešėlinės ekonomikos dalis nuo BVP yra didžiausia. Skaičiuojama, kad šešėlyje yra daugiau kaip 9 milijardai eurų, o tai – apie ketvirtadalis viso Lietuvos sukuriamo Bendrojo vidaus produkto. Kitaip tariant, šešėlyje cirkuliuojanti pinigų suma yra daugiau nei milijardu eurų didesnė nei visas šių metų šalies biudžetas kartu su ES investicijomis ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis.

„Ar tai 9 milijardai, ar tai būtų 1 milijardas, tai yra svarbūs pinigai ir tai pinigai, kurie dėl prastos ekonominės politikos žmonės nepanaudoja ir dėl prastos ekonominės politikos šitą, vadinkime, valstybės įsipareigojimų naštą neša ne visi solidariai, o tik kai kurie žmonės“, – sako Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Tačiau, yra ir kitokių nuomonių dėl šešėlinės ekonomikos dydžio Lietuvoje. Mokslininkai, remdamiesi statistikos departamento skaičiavimais, sako, kad tikėtinas šešėlinės ekonomikos lygis Lietuvoje yra gerokai mažesnis, nei skelbiamas ketvirtadalis.

„Tikėtina riba yra 15–16 proc., reiškia ji sutampa su statistikos departamento duomenimis, dėl to, grubiai tariant, pasigauti tą skaičių 25 ar 30 proc. yra išties labai netikslinga“, – sako M. Romerio universiteto Bankininkystės ir investicijos katedros profesorė dr. Ligita Gasparėnienė.

Laisvosios rinkos instituto atliktas šešėlinės ekonomikos tyrimas parodė, kad net 57 procentai lietuvių tikimybę būti pagautiems dirbant be darbo sutarties ar gaunant dalį atlyginimo „vokelyje“ vertina kaip mažą ar labai mažą, kai 63 procentai švedų, kur šešėlinės ekonomikos mastai yra perpus mažesni, tokią tikimybę vertina kaip didelę arba labai didelę. Panaši situacija ir su prekių ar paslaugų įsigijimu iš nelegalių šaltinių, pavyzdžiui, kontrabandininkų. Apie 70 procentų švedų įsitikinę, kad perkant tokias prekes tikimybė būti pagautiems yra didelė arba labai didelė, o apie 78 procentai lietuvių mano visiškai priešingai ir neabejoja, kad, perkant kontrabandines prekes, galimybė įkliūti yra maža arba labai maža. Ekonomistai nurodo kelis šešėlio šaltinius

„Pagrindinis šešėlis darbo rinkoje yra mažuose atlyginimuose. Na, nerasite žmogaus, kuris uždirba 3 tūkst. legaliai ir dar gauna 3 tūks. eurų „vokelyje“. Mes kalbam apie minimalų atlyginimą ir apie nepilną darbo laiką dirbančius žmonės, kurių Lietuvoje – apie 200 tūkst., jei ne daugiau. Mūsų galva, taip iš dalies žmonės slepiasi nuo išaugusių mokesčių, o dar labiau per pastaruosius ketverius metus jie slepiasi nuo pastoviai didinamos MMA“, – teigia Ž. Šilėnas