- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iki metų pabaigos Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) priima paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ (tęstinis – tik paskoloms).
Akivaizdi paramos nauda
„Esu ne tik ūkininkas, bet ir konsultantas, daug važinėju po ūkius ir visuose matau modernią techniką, pritaikytas šiuolaikines technologijas. Didelė jų dalis įsigyta įgyvendinant investicinius projektus. Pats irgi pasinaudojau parama, teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Man buvo skirta 50 tūkst. eurų parama. Kadangi esu jaunasis ūkininkas, paramos intensyvumas buvo 60 proc. Įgyvendindamas projektą nusipirkau diskinę pneumatinę sėjamąją, diskinį skutiką, barstytuvą“, – priemone patenkintas Ukmergės rajone augalininkystės ūkį plėtojantis Aivaras Diliūnas.
Širvintų rajone ūkininkaujantis Mindaugas Staniulis, pasinaudodamas pagal tą pačią veiklos sritį skirta 50 tūkst. eurų parama, įsigijo modernų kombainą. „Tuo metu dar buvau jaunasis ūkininkas, tad skirtos paramos intensyvumas buvo 60 proc., bet plane numatytų kombainų tuo metu rinkoje nebuvo, nusprendžiau pirkti galingesnį ir modernesnį kombainą, kainavusį 165 tūkst. eurų, tad paramos intensyvumas realiai sumažėjo. Teko kreiptis į banką paskolos, bet įsigyta technika esu patenkintas. Ši investicija labai pasiteisino“, – patirtimi dalijasi ūkininkas.
Ūkininkai aktyviai naudojasi ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) investicijoms skirta parama. NMA duomenimis, per šių metų balandžio–gegužės mėnesius vykusį kvietimą paramai, skiriamai dotacijomis ir lengvosiomis paskolomis, pagal intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ buvo pateiktos 248 paraiškos, o prašoma suma – daugiau kaip 59,8 mln. eurų. Nuo šių metų birželio 3 d. galima teikti paraiškas tik paramai lengvatinėmis paskolomis gauti.
„Įvertinus dabartinę geopolitinę situaciją, manau, parama lengvatinėmis paskolomis yra gera priemonė, padedanti išsaugoti ūkio ekonominį gyvybingumą“, – teigia A. Diliūnas.
Paskolos dydis ir naudojimo sąlygos
Kaip teigia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ES reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus vyriausioji specialistė Milda Jusienė, lengvatinėms paskoloms teikti pagal SP priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ 2024 m. buvo numatyti 28 mln. eurų. Preliminariais duomenimis, per balandžio–gegužės mėnesius vykusį kvietimą paprašyta paskolų už 3,4 mln. eurų. Nepanaudotas lengvatinėms paskoloms skirtas lėšų likutis bus naudojamas per ateinančius kvietimus.
Pagal SP intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ didžiausia lengvatinės paskolos suma vienam paskolos gavėjui – 200 tūkst. eurų. Paskolos lėšomis galima apmokėti 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Lengvatinės paskolos lėšas galima naudoti investicijoms finansuoti, kurios skirtos žemės ūkio produktams gaminti ir žemės ūkio valdoje pagamintiems ir (arba) išaugintiems žemės ūkio produktams perdirbti, įskaitant pirminį perdirbimą, ir tiekimui rinkai.
Kaip akcentuoja M. Jusienė, lengvatinės paskolos teikiamos tiek investicijoms, kurias įgyvendinant modernizuojami pieninės, mėsinės ir kitos galvijininkystės, augalininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektorių ūkiai, didinant konkurencingumą, skatinant didesnės pridėtinės vertės žemės ūkio produktų kūrimą, diegiant inovacijas, naujas technologijas, skatinant tvarią žemės ūkio produktų gamybą ir ją skaitmenizuojant, tiek ir apyvartiniam kapitalui. Lengvatinė paskola investicijoms gali būti suteikta penkeriems metams nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo, paskolos suteikimo apyvartinėms lėšoms ilgiausias laikotarpis – treji metai.
Lengvatinė paskola suteikiama
Lengvatine paskola pagal SP intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ gali naudotis fiziniai asmenys, savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) valdoje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu, įskaitant pirminę gamybą, ir pateikimu rinkai. Taip pat juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę valdą ir užsiimantys žemės ūkio veikla ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu, įskaitant pirminį perdirbimą, ir pateikimu rinkai. Paskolos suteikiamos ir pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja tik iš savo narių valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus, perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus; reikalavimas turėti savo vardu įregistruotą valdą netaikomas. Pareiškėjai turi atitikti ir kitas intervencinės priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytas sąlygas ir reikalavimus, norint gauti lengvatinę paskolą.
Paramos paraiška ir su paramos paraiška teikiami dokumentai NMA turi būti pateikiami per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą (ŽŪMIS) iki 2024 m. gruodžio 31 d., tačiau ne ilgiau, nei pasiekiama paraiškų priėmimo etapui skirta lėšų suma.
Užs. 1892056
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą1
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas2
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas3
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...
-
R. Dargis: užsieniečių smulkiajam verslui reikėtų naikinti prievolę dėl lietuvių įdarbinimo
Užsieniečių Lietuvoje vystomam smulkiam verslui reikėtų naikinti reikalavimą įdarbinti bent du lietuvius ar kitų Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojus, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Robertas Dargis. ...
-
VMI kliento profilis – tarsi vizitinė kortelė1
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prieš porą metų pristatė kliento profilį. Tai patogiai, vienoje vietoje pateikiami VMI vertinami duomenys apie įmonę, skirti susipažinti, kaip mokesčių mokėtoją mato ir kokių rizikų jo veikloje įžve...