Situacija stabilizavosi

Registrų centro tvarkoma Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (PLAIS), dėl kurios iš skolininkų banko sąskaitų nurašomos lėšos ir grąžinamos kreditoriams, per praėjusius metus kreditoriams grąžino maždaug 300 mln. skolų. Tai yra net 40 proc. daugiau nei 2020 m., tačiau nesiekia iki pandemijos fiksuotų sumų.

„Prasidėjus pandemijai 2020 m. stebėjome netolygų skolų išieškojimų vykdymą – dėl valstybės institucijų taikytų priemonių dalies skolų išieškojimas buvo laikinai sustabdytas ir atidėtas vėlesniems laikotarpiams. Tačiau jau praėjusiais metais situacija stabilizavosi ir skolų nurašymo nurodymai teikiami įprastai – per mėnesį vidutinė nurašyta skolų suma siekė apie 25 mln. eurų. Iš viso per praėjusius metus su PLAIS iš skolininkų išieškota daugiau kaip 290 mln. eurų“, – teigė Registrų centro Apribojimų informacinių sistemų skyriaus vadovas Saulius Grudzinskas.

Nurodymus nurašyti lėšas iš skolininkų banko sąskaitų į PLAIS teikia antstoliai, „Sodra“, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Muitinės departamentas. Iš viso per 2021 m. pateikta beveik 1,1 mln. nurodymų išieškomoms sumoms nurašyti.

„Beveik du trečdalius visų nurodymų į PLAIS pateikė „Sodra“, tačiau įstaiga tai daro netolygiai, kas kelis mėnesius pateikdama po didesnį skaičių nurodymų, dažniausiai nedidelėms sumoms nurašyti. Antstoliai nurodymus teikia tolygiai – po maždaug 30 tūkst. kiekvieną mėnesį. VMI – mažiau nurodymų, tačiau jais siekia išieškoti didesnes sumas. Būtent pagal VMI nurodymus per 2021 m. išieškota suma sudaro beveik pusę visos per praėjusius metus išieškotos sumos“, – aiškino S.Grudzinskas.

Nuo PLAIS veikimo pradžios iš skolininkų išieškota suma siekia beveik 2 mlrd. eurų.

Iš viso per praėjusius metus su PLAIS iš skolininkų išieškota daugiau kaip 290 mln. eurų.

Bus pokyčių vasarą

Šiuo metu Registrų centras įgyvendina PLAIS vystymo projektą, kurio tikslas – įgyvendinti nuo šių metų liepos 1 d. įsigaliosiančius Civilinio proceso kodekso nuostatų pasikeitimus, numatančius, kad, vykdant išieškojimą, iš skolininko sąskaitos galės būti nurašomos tik lėšos, kurios viršys teisės aktuose nustatytą minimalių vartojimo poreikio dydį.

„Atlikus sistemos pakeitimus nurodymų teikėjams pradėjus vykdyti skolos išieškojimą iš fizinio asmens sąskaitoje esančių lėšų, PLAIS automatiškai kiekvienam skolininkui nustatys minimalią neišieškomą sumą. Skolininkas bet kada galės kreiptis į nurodymų teikėjus su prašymu pakeisti šį neišieškomos sumos dydį ar panaikinti neišieškomą sumą“, – teigė Registrų centro Apribojimų informacinių sistemų skyriaus vadovas S.Grudzinskas.

Anot jo, neišieškomos sumos sąvoka pakeis šiuo metu naudojamą laisvai disponuojamos sumos sąvoką. Juridiniams asmenims, kaip ir šiuo metu, minimalus neišieškomos sumos dydis nebus taikomas.

Veikia septintus metus

PLAIS – tai automatiškai veikianti informacinė sistema, kuri sudaro sąlygas visoms priverstinio išieškojimo teisę turinčioms institucijoms (VMI, „Sodrai“, antstoliams, Muitinės departamentui), vienodu būdu teikti kredito įstaigoms piniginių lėšų nurašymų ir apribojimų nurodymus, užtikrina nurašymo nurodymų vykdymo eiliškumą atsižvelgiant į šių nurodymų reikalavimų patenkinimo eilę ir proporcingai paskirsto skolininko lėšas išieškojimą vykdančioms institucijoms.

Naudojantis sistema vykdoma skolininko piniginių lėšų apribojimų ir nurašymo procesų kontrolė ir užtikrinamas operatyvus apsikeitimas duomenimis tarp piniginių lėšų apribojimo proceso dalyvių. Priverstinio išieškojimo teisę turinčios institucijos operatyviai gauna informaciją apie savo pateikto nurodymo vykdymą.

PLAIS pradėjo veikti 2015 m. rudenį ir iš esmės pakeitė iki tol galiojusią tvarką, kai nurodymų teikėjai duomenis į kredito įstaigas teikdavo naudodami įvairias sistemas ir būdus (popieriuje arba elektroniniu būdu). Dėl to nebuvo užtikrinamas lėšų apribojimas ar jų nurašymas laiku, išieškojimo procesas trukdavo tris dienas ir ilgiau, o nurašius išieškomas lėšas, sąskaitos ne visada būdavo laiku atblokuojamos, todėl tam tikrą laiką klientai dar negalėdavo disponuoti savo lėšomis. Tos pačios eilės išieškotojams išieškomos lėšos nebuvo skirstomos proporcingai.

Šoktelėjo sumos

2021 m. antstoliai išieškojo ir kreditoriams sugrąžino 166,3 mln. eurų skolų. Tai 19 proc., arba 26,4 mln., eurų daugiau, nei buvo išieškota 2020 m.

Antstolių informacinės sistemos duomenimis, 147,6 tūkst. arba daugiau nei pusę visų 2021 m. užbaigtų išieškojimo procesų antstoliai užbaigė visiškai įvykdydami kreditorių reikalavimus.

Naujų reikalavimų priverstinai išieškoti skolas skaičius toliau mažėjo. Iš viso 2021 m. kreditoriai antstoliams pateikė 190,5 tūkst. prašymų priverstinai vykdyti sprendimus. Tai yra 4 proc. mažiau, nei buvo pateikta 2020 m.

Rekordiškai – 68 proc. – praėjusiais metais sumažėjo skaičius vykdomųjų bylų, kurias antstoliams teko užbaigti dėl skolininko bankroto. 2021 m. tokių bylų buvo 1 733, o 2020 m. – 5 485. Pasak Lietuvos antstolių rūmų vadovės Ingos Karalienės, vis dėlto daugeliui kreditorių savo pinigų pernai teko laukti ilgiau. Taip atsitiko sustabdžius išieškojimą iš skolininkų pajamų, kurių kilmė pasikeitė. Dėl pandemijos nedirbusiems asmenims buvo mokamos valstybės pašalpos ir išmokos, iš kurių skolų išieškojimas negalimas.

Tarp antstolių išieškotų sumų – 146,9 mln. eurų, grąžintų privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims (17,6 proc. daugiau negu 2020 m.). Tai laiku neišmokėti atlyginimai darbuotojams, išmokos vaikams išlaikyti, teismo priteistas žalos atlyginimas, skolos už ryšio ir komunalines paslaugas, skolos bankams, mokėjimo įstaigoms ir kt. Dar 19,3 mln. eurų išieškotų skolų (29,7 proc. daugiau negu 2020 m.) pernai papildė valstybės biudžetą. Tai nesumokėti mokesčiai ir baudos už administracinės ar civilinės teisės pažeidimus, nusikaltimus.

Užbaigdami vieną procesą, antstoliai 2021 m. vidutiniškai išieškojo 703 eurus (2020 m. – 625 eurus). Kasmet auganti vidutinės išieškotos skolos suma akivaizdžiai patvirtina, kad priverstinis išieškojimo procesas Lietuvoje vis dažniau pasitelkiamas rimtoms finansinėms problemoms spręsti, o antstolių pagalbos poreikis susigrąžinant nedideles skolas nuolat mažėja. Naujų reikalavimų išieškoti santykinai nedideles skolas – iki 60 eurų – antstoliams 2021 m. pateikta 6 proc. mažiau, nei buvo 2020 m. – iš viso 45,9 tūkst. Tokių skolų dalis tarp visų naujų reikalavimų per pastaruosius  šešerius metus sumažėjo 9 proc.: nuo 33 iki 24 proc.

Srautas didėjo

Įdomu palyginti, kad, skirtingai nei Lietuvoje, Latvijos ir Estijos antstoliams pateiktų naujų skolų srautas 2021 m. didėjo.

Naujų pradelstų skolų dažnumas Lietuvoje ir Estijoje panašus: statistiškai po vieną naują skolą pernai teko vienam iš penkiolikos gyventojų. Latvijos gyventojai 2021 m. prasiskolindavo dažniau: čia viena nauja skola pernai teko vienam iš dvylikos gyventojų. Beje, Latvijos kreditoriai pernai kreipėsi į antstolius dėl gerokai mažesnių skolų nei Lietuvos. Latvijoje statistinė nauja skola 2021 m. siekė 2 490 eurų, Lietuvoje ji sudarė 4 184 eurus. Šis rodiklis taip pat patvirtina, kad priverstinio sprendimų vykdymo sistema Lietuvoje nuosekliai persiorientuoja į didesnių skolų išieškojimą, o nedidelės skolos dažniau grąžinamos geranoriškai arba išieškomos neteisminiu keliu.

Moterys skolinasi atsakingiau

Kredito biuro „Creditinfo“ duomenys rodo, kad 70 proc. visų pradelstų paskolų ima vyrai ir tik 30 proc. moterys. Jos rečiau kreipiasi dėl kredito ir pageidauja skolintis mažesnes sumas. Iš visų gyventojų, kurie pernai kreipėsi į bankus prašydami suteikti paskolą, vyrai sudarė 56 proc., o moterys – 44 proc. Tad galima sakyti, kad jos realiau vertina savo galimybes grąžinti paskolą ir skolinasi tada, kada tikrai reikia.

Moterys skolinasi mažesnes sumas, daro tai rečiau ir įmokas moka laiku. Tai atsispindi ir kredito reitinguose. Daugiau moterų nei vyrų turi aukščiausią kredito reitingą. „Creditinfo“ vertinamą A reitingą turi 12 proc. moterų ir 7 proc. vyrų. Daugiau moterų nei vyrų turi ir antrą geriausią reitingą B.