- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atsiskaitymas negrynaisiais pinigais Lietuvoje ir toliau auga, tačiau yra sektorių, kur grynieji pinigai vis dar gaji problema. Apie tai pokalbis su Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininku Tomu Karpavičiumi.
– Koks šiandien negrynųjų pinigų atsiskaitymų augimas?
– Tikrai įspūdingas augimas pastaraisiais metais. Prie to prisidėjo pandemija. Vietiniai atsiskaitymai negrynaisiais pinigais auga dviženkliu skaičiumi ir 2021 m., palyginti su 2020 m., padidėjo 15 proc. Prie to prisidėjo pervedimų augimas. Jų skaičius ūgtelėjo 19 proc., o kortelių 15 proc. Žmonės pereina prie naujų įpročių. Svarbu, kad, turėdami atsiskaitymo negrynaisiais priemones, turėtų kaip jomis naudotis. Turi būti užtikrinta galimybė įvairiuose sektoriuose. E. erdvėje tai užtikrinta, yra priemonių pasirinkimas. Atkreipiame dėmesį į smulkiojo verslo segmentą, kur yra tam tikrų sunkumų, nepakankamai sudaroma galimybių atsiskaityti negrynaisiais pinigais: mokėjimo kortelėmis, išmaniosiomis programėlėms, pervedimais.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar laikyti pinigus grynaisiais kažkam dar įprasta?
– Įprasta. Grynieji pinigai vis dar naudojami ir dažni kaip taupymo priemonė. Nors jų atsiskaitymas mažėja, tačiau Lietuvoje jis yra vienas iš didžiausių ES.
– Grynieji pinigai dažniausiai apima smulkųjį verslą?
– Negalime taip sakyti. Tačiau pastebime, kad tam tikrose smulkiojo verslo srityse sudaroma maža galimybė atsiskaityti kortelėmis ar negrynaisiais pinigais. Transporto priemonių prekybos ir remonto, medicininių paslaugų, aptarnavimo veiklos, kirpyklų ir pan. srityje galimybė atsiskaityti kortelėmis sudaroma 40 proc. įmonių. Mažmeninėje prekyboje, maitinimo sektoriuje siekia 80 proc.
Grynieji pinigai vis dar naudojami ir dažni kaip taupymo priemonė.
– Kodėl toks atotrūkis?
– Viena iš priežasčių – klientai neprašo atsiskaityti kortele, nes verslas įprastai atsižvelgia į vartotojų srautą ir į jų nuomonę. Kita priežastis – atsiskaitymų negrynaisiais pinigais kaina, kurią turi sumokėti verslai už šią paslaugą bankams.
– Ar grynųjų atsikaitymas mažėja?
– Grynuosius priima visi. Negalime išskirti sektorių, kur dominuoja. Individualia veikla užsiimantys asmenys didžiąją dalį pajamų gauna grynaisiais. Smulkiojo verslo įmonės šiek tiek daugiau pajamų gauna negrynaisiais nei grynaisiais pinigais. Šalyje tendencija matoma, kad žmonės dažniau atsiskaito kortelėmis, o ne išsigrynina pinigų ir atsiskaito.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva ukrainiečių švietimui šiemet skirs beveik 32 mln. eurų
Lietuva į šalį dėl Rusijos karinių veiksmų atvykusių ukrainiečių švietimui šiais metais skirs beveik 32 mln. eurų. ...
-
Ieškos būdų, kaip tolygiai finansuoti iš olimpiadų išbrauktų šakų sportininkus
Nacionalinė sporto agentūra su Švietimo ministerija ieškos būdų, kaip užtikrinti tolygų finansavimą sportininkams, kurių sporto šakos išbraukiamos iš olimpinių žaidynių programos. ...
-
Paramos akcijai „Radarom“ paaukota daugiau nei 880 tūkst. eurų
Artėjant karo Ukrainoje metinėms, trečią kartą rengiamai paramos akcijai „Radarom!“ šalies gyventojai ir verslai jau paaukojo 887 225 eurus. ...
-
Pateikė naujausią informaciją apie istorinį įvykį
Prieš parą atsijungus nuo Rusijos ir Baltarusijos tinklų, Baltijos valstybių elektros tinklų izoliuoto darbo bandymas vyksta sėkmingai, sako Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ atstovas. ...
-
Energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos: Baltijos šalys sinchronizuojasi su Vakarų Europa
Atsijungusios nuo dar sovietmečiu pradėjusios veikti rusiškos elektros energetikos sistemos (IPS/UPS) bei užbaigusios daugiau nei parą truksiantį izoliuoto darbo bandymą, sekmadienį po pietų trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir...
-
Lietuva atsijungė nuo Rusijos elektros – kas vyko užkulisiuose?
Lietuva, Latvija ir Estija pagaliau atsijungė nuo rusiškos elektros sistemos – vadinamojo BRELL žiedo. Anot „Litgrid“ vadovo, tai pavyko sklandžiai ir net šiek tiek anksčiau nei planuota. Baltijos šalys visos drauge p...
-
Lietuvių kalbos išteklių dirbtinio intelekto projektams skirta 2,45 mln. eurų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) skyrė 2,45 mln. eurų finansavimą lietuvių kalbos skaitmeniniams ištekliams, kurie bus naudojami dirbtinio intelekto (DI) sprendimų plėtrai Lietuvoje, kurti. ...
-
Lietuvoje besimokančių ukrainiečių ugdymui Vyriausybė skyrė daugiau kaip 31 mln. eurų
Vyriausybė Lietuvoje besimokančių Ukrainos karo pabėgėlių ugdymui finansuoti skyrė daugiau kaip 31 mln. eurų. ...
-
Žiniasklaida: atsijungus nuo BRELL tinklo, gali trumpam pakilti elektros kainos
Atsijungus nuo BRELL tinklo, elektros kainos biržoje sekmadienį gali trumpam pakilti, praneša naujienų portalas Delfi.lt. Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ teigimu, kainų augimas gali būti pastebimas antroje dienos pus...
-
Per izoliuoto darbo bandymą įvyko neplanuotas atsijungimas: sistema sureagavo sėkmingai
Šeštadienio rytą atsijungus nuo Rusijos ir Baltarusijos tinklų, Baltijos valstybių elektros tinklų izoliuoto darbo bandymas vyksta pagal planą, be trikdžių, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid&ldq...