- Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šalies sodininkai tinklalapiui LRT.lt tvirtina, jog šiemet obuolių derlius – daug mažesnis nei praėjusiais metais. Vieni ūkininkai peikia užsitęsusią žiemą, kiti tvirtina, kad obelys yra pavargusios nuo praėjusių metų. Ir nors, anot jų, obuolių trūks ir parduotuvėse, verslinių sodų asociacija liepia nekaltinti žiemos, o lietuviškų obuolių esą galėsime graužti į valias.
Tikisi 30 proc. mažesnio derliaus
„Beveik tuščias sodas, – paklaustas, koks šiųmetis obuolių derlius, atsako Ukmergės rajone ūkininkaujantis Juozas Kulėšius. – Sudėtinga šiemet, nėra obuolių. Ko gero, tokia situacija yra dėl vėlyvo pavasario – obelys trumpai žydėjo, neužsimezgė.“
Sodininkas skaičiuoja praėjusiais metais priskynęs 7–8 tonas obuolių, o šiemet žieminių obuolių tikisi priskinti bent toną. „Bet mano ūkis – ekologinis, jis visai kitoks, nes neleidžia purkšti, obelis sunkiau apsaugoti nuo ligų. Situaciją matau iš savo varpinės, kaip sekasi kitiems ūkininkams, negaliu pasakyti, tačiau čia žydėjimas buvo labai trumpas“, – pripažįsta J. Kulėšius.
Gerokai mažesnis derlius nei praėjusiais metais ir Biržuose – čia ūkininkaujantis Viktoras Rinkevičius prognozuoja 30 proc. mažesnį derlių. „Po ilgos žiemos ir trumpo pavasario žydėjimas buvo tik savaitę. Matyt, ir bitės mažiau spėjo skraidyt“, – sako V. Rinkevičius. Praėjusiais metais ūkininkas teigia priskynęs 800 tonų, šiemet tikisi pasiekti bent 500.
Tuo metu bendrovės „Luksnėnų sodai“ direktorė Elena Žilinskienė nedrįsta prognozuoti, kiek tiksliai pavyks priskinti obuolių šiemet, tačiau džiaugiasi išvengusi antradienį praūžusios audros.
„Jei ji būtų kliudžiusi, situacija būtų gerokai pakitusi. Ačiū Dievui, nekliudė. Derlių turėsime vidutinį, žinoma, daug mažesnį nei praėjusiais metais, bet ir gerai. Nes rankų darbo daug, o naudos – labai nedaug“, – kalba Alytaus rajone besidarbuojanti verslininkė.
E. Žilinskienė, kitaip nei kiti kalbinti sodininkai, dėl prasto derliaus linkusi kaltinti ne praėjusią žiemą, bet vasarą. „Praėjusiais metais buvo perteklius, daug kur obelys yra stipriai nukentėjusios, pavargusios. Kita priežastis – didžiuliai kenkėjų antplūdžiai ir ligos. Dzūkijos žemės taip pat nėra itin pritaikytos sodams auginti, čia šiemet buvo per sausa, medžiai nesugebėjo įsisavinti kai kurių medžiagų“, – priežastis vardija pašnekovė.
Obuolių trūks ir prekyboje?
Savo ruožtu Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos" direktorius Darius Kviklys pastebi, kad šios žiemos kaltinti negalime, nebent kelias praėjusias, kai įšalo dalis sodų.
„Kai kurios veislės tąkart įšalo, dalis ploto sumažėjo, todėl ir derlius neatsistatė. Tačiau, mūsų duomenimis, šiais metais Lietuvoje jis nesumažėjo, nebent atskiruose ūkiuose. Kaip versliniuose soduose buvo skinami obuoliai praėjusiais metais, taip ir šiais – nei daugiau, nei mažiau. Sunku pasakyti tonų tikslumu, tačiau lietuviškų obuolių bus. Jau dabar prasidėjo vasariniai“, – pastebi D. Kviklys.
Tuo metu V. Rinkevičius oponuoja, kad bent jau iš jo ūkio obuolių į parduotuves iškeliaus tikrai mažiau. „Mūsų strategija yra ne kiekybė, o aukštesnė kokybė. Skinant ir saugant stengiamės pateikti kuo kokybiškesnį produktą, kad obuoliai nebūtų sugadinti, apdaužyti. Tada norisi ir kainą geresnę gauti. Šiemet tikimės 1 Lt už kilogramą, bet kainas diktuoja užsienio tiekėjai, kurie užima didžiąją dalį rinkos, ir mes savųjų diktuoti nelabai galime“, – tvirtina V. Rinkevičius.
Panašiai kalba ir E. Žilinskienė, kuri tikina gyvenanti ne iš rudeninių obuolių, bet tų, kuriais prekiauja nuo sausio. „Įmonė gyvena iš tų obuolių, kuriuos sugeba pasidėti ir parduoti žiemą. Dabar apskritai nėra lietuviškų obuolių, mes turime nelygias sąlygas su Lenkija. Tenka konkuruoti su šalimi, kuri vos ne penktadaliui Europos pristato vaisių. Pas juos PVM 5 proc., pas mus – 21 proc. Štai ir kaina obuolių“, – tęsia E. Žilinskienė.
Tačiau ūkininkė neabejoja, kad lietuviški obuoliai – kur kas skanesni. Esą kuo viskas labiau modernizuota, tuo obuolys labiau prilygsta runkeliui. „Mes obuolį sunokiname sode, nelaikome jo per vasarą. Tuomet ir skonis kitas, negalime naudoti chemijos, nors mums jos ir nereikia. Mūsų obuoliai geresni, skanesni, saldesni“, – lietuvišką produkciją giria E. Žilinskienė.
Pasak D. Kviklio, kaip visada, didžiausių obuolių derlių laukiama Biržų, Pasvalio rajonuose. Jau prekyboje pasirodžiusių vasarinių obuolių kainos panašios kaip ir praėjusiais metais. „Lietuvos rinka atsigauna sausio–vasario mėnesiais, kai baigiasi gyventojų obuoliai, sumažėja Lenkijos eksportas ir, praėjus didžiosioms šventėms, vėl atsiranda pinigų“, – apibendrina asociacijos direktorius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas9
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą2
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę1
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas3
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas5
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...